Keletas Prano Rinkevičiaus atvirlaiškių

Pranas Rinkevičius (1911-1943) - Lietuvos spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas, ateitininkas, antisovietinės rezistencijos dalyvis, tremtinys.

Pranas Rinkevičius, iš gimtojo Seirijų valsčiaus atvykęs į laikinąją sostinę, mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Dalyvaudamas nelegalioje moksleivių ateitininkų veikloje, jis susipažino su kitų mokyklų bendraminčiais, taip pat ir su Aleksandru Saku, dr. Justino Tumėno brandos kursų moksleiviu.


Kauno moksleiviai ateitininkai per 1933 metų Sekmines, birželio 4 dieną, išvykoje laivu į Pažaislį. Pranas Rinkevičius - kairiau centro (su akiniais). Viršutinėje eilėje antras iš dešinės - Jonas Dainauskas. Apačioje dešinysis - Aleksandras Sakas (…bet ir pešė mergužėlės). Leono Dainio nuotrauka.

Abu bičiuliai, plunksnos mėgėjai, tuoj pat ėmėsi laikraštėlių leidybos. Pirmuoju buvo “Samtis” (gazieta alkaniems penėti), ėjęs nuo 1932 metų rudens. Iš pradžių jį redagavo Aleksandras Sakas (Žemaitis), nuo ketvirtojo numerio - Pranas Rinkevičius (Išperėtas Dėdė). “Samtis” buvo leidžiamas bent iki 1933 metų spalio, jį pakeitė vienkartiniai “Klumpakojis”, “Mėsiedas” ir nuo 1934 metų vasaros - “Dilgėlė”, kurios išėjo 11 numerių. Rudenį Aleksandras išvyko iš Kauno. Didžiąją laikraštėlio dalį prirašydavo Pranas Rinkevičius bei kiti gabūs literatai, kaip Leonas Narbutas, Albinas Stanelis ar Steponas Znamenskas, spausdinęsi “Ateityje” ir “Ateities spinduliuose”. “Dilgėlei” išsikvėpus, 1935 metais dar buvo išleisti du “Vėžio” numeriai.

Iš to laikotarpio liko keli atvirukai su atvirlaiškiais, Prano Rinkevičiaus rašytais Aleksandrui Sakui.


Alytus, Vilniaus gatvė.

Kitoje pusėje - laiškutis, iš Alytaus į Kauną išsiųstas 1934 m. liepos 31 d. (Nuo šio atviruko - ir kitų taip pat - seniai seniai pašto ženklus nuplėšė šio straipsnelio autorius. Mea culpa, mea maxima culpa!).

Aleksai!
Rašau Tau iš Alytaus. Būk geras ir patarnauk pas zitietes, nes retkarčiais bus reikalo. Galėsi už tai eit ten valgyti. Aš jaučiuosi Dzūkijoj labai gerai. Tik lyja. Iš čia labai daug ruošiasi į Klaipėdą, Jūros šventę. Visur viskas gražu ir mano džiaugsmas dėl to tik didesnis. Pr. R.

Prašymas “patarnauti pas zitietes” (turbūt, Zitiečių rūmuose) rodytų, kad Pranas ten turėjo kažkokių pareigų, teikdavusių šiokios tokios naudos. Pranas žinojo, kad ir jo bičiuliui toji nauda būtų labai pravertusi.

O į pirmąją Jūros šventę Klaipėdoje anų 1934 metų rugpjūtį išvažiavo ir Kauno moksleiviai ateitininkai. Kelionės nuotykius “Dilgėlės” Nr. 5-6 surašė Dzirvono Dilgėlė (be abejo, tas pats Pranas Rinkevičius).


Dzūkija. Rugiapjūtė.

Dar vienas Prano Rinkevičiaus rašytas ir į Papilę Aleksandrui Sakui išsiųstas atvirlaiškis:

Aleksandrai!
Dėkoju už šiandien gautą Tavo laiškelį. Skubu prieš Tavo išvykimą iš Papilės parašyti. Visi laikomės gerai. Tik, keletą dienų man nepasirodžius, rajone pasklido gandai, kad aš pasekęs Tave, bet kai sekmadienį pasirodžiau ekskursijoj, tai vėl nutilo. “Dilgėlė”, kol kas nei kita “žolė”, neauga. Mergaitės jau turi savo p. Ant. Viliamaitę, vyrai - nieko. Laukiama. Sekmadienio ekskursija buvo Fredon. Žadu netrukus trumpam pavažiuoti į Alytų. - Tiesa, Kaune “vaidinasi” Bastakys. Matyt, kad Telšiuose jis jau “negyvas”. Visos panos jau suvažiavo ir sveikina Tave, ypač Polė Gliaudelytė. Elenos nemačiau. Gavus mano užrašytas “Vas. Ž.” džiaugiasi, manydama, kad Tu užrašei. Teresėlė, Janė ir Jadzė dabar uoliai mokos. Parašysiu kitą kartą daugiau. Pr. Rinkus.

Be datos. Laiškelio detalės (moksleivių ateitininkų laikraštėlių “Dilgėlė”, “Vasaros žiedai” paminėjimas ir kt.) rodytų jį buvus išsiųstą 1934 metų rugsėjo pradžioje.

Laiškutyje minimas Aleksandro išvykimas iš Papilės - į Telšių kunigų seminariją. Pranui užtrukus Dzūkijoje, tarp draugų ateitininkų pasklidę gandai, kad ir jis įstojęs į seminariją.

Ant. Viliamaitė - Antanina Viliamaitė, 1934 metų rudenį išrinkta Kauno mergaičių rajono pirmininke. Rajonas - ateitininkų organizacinis vienetas, jungęs vienos vietovės kuopas, šiuo atveju - įvairių Kauno mokyklų ateitininkų organizacijas. Kaip tik 1934 metais buvo nutarta ateitininkų iki tol mišrias kuopas išskirstyti į vyrų ir mergaičių.

Bastakys, kurs besąs Kaune, o ne Telšiuose - ateitininkas Jonas Bastakys iš Kauno “Pavasario” komercinės gimnazijos, ketinęs stoti į Telšių kunigų seminariją, bet, matyt, likęs Kaune.

Elena, kuriai Pranas užrašė laikraštėlį “Vasaros žiedai”… Elenų buvo kelios: Brigmanaitė, Dabkutė, Naruševičiūtė, Urbonaitė. Gal tik pavardžių sutapimas, bet po trejeto metų Pranas vedė Oną Urbonaitę.

Teresėlė, Janė ir Jadzė - Kauno moksleivės ateitininkės Teresė Pikturnaitė, Janina Vyšniauskaitė ir Jadvyga Kuzmickaitė.


Birštonas.

Kitoje pusėje - Prano Rinkevičiaus 1934 m. spalio 7 d. laiškelis, išsiųstas Aleksandrui Sakui į Telšių kunigų seminariją.

M. Al.!
Dėkoju už pasveikinimą mano vardinėse. Kaune jas itin puikiai atšventėme. Buvom pas visus Pranus. Turbūt, jau žinai, kad aš esu V. R. p-ku. Tas pareigas apsiėmiau dėl tariamo reikalo. Kaip bus, matysim. Man gali prisieit apleist Kauną, nes tėviškėje dedasi ypatingi dalykai, tačiau aš nenoriu. Dabar rengiam vakarą (…). Vyrai dar vieną ruoš, jau susitarę su mergaitėm. Šiuos metus paskelbėm taupumo metais vasaros jubiliejui Pajūryje. Tau siunčia labas dienas Dr. Kliausis ir daug mūsiškių, kurių išskaityti neturiu galimybės. Linkiu Tau geriausių pasisekimų! Pr. R.
1934.X.7.

V. R. p-kas - ateitininkų vyrų rajono pirmininkas.

Man gali prisieit apleist Kauną, nes tėviškėje dedasi ypatingi dalykai. Kas dėjosi 1934 metais Prano Rinkevičiaus tėviškėje - Pupasodyje (dab. Alytaus raj.)? Po ankstyvos tėvo mirties Prano motina buvo ištekėjusi antrą kartą (už Jono Monkelio). Prano brolis Antanas Rinkevičius giminės istorijoje rašė: Padidėjus šeimai sunku buvo pragyventi iš turimos žemės. Buvo nupirktas žemės sklypelis Striminos kaime, bet po kelerių metų tą sklypelį pardavė ir 1932 metais Pupasodyje iš Zarecko nupirko 3,15 ha žemės. Laikui bėgant reikėjo išspręsti tolimesnį Rinkevičių ir Monkelių gyvenimą. Matyt, ir Pranui būtų tekę kažką paaukoti šeimos labui. Vis tiktai jis liko Kaune.

Dr. Kliausis - vieno iš “Dilgėlės” autorių pseudonimas.


Birštonas, Nemuno vingis.

Nuotrauka su dar vienu Prano Rinkevičiaus laiškeliu, Aleksandrui Sakui rašytu Kaune 1935 m. birželio 27 d. Atvirlaiškis išsiųstas į Papilę. Ten Aleksandras, baigęs Telšių kunigų seminarijos pirmąjį kursą, tą vasarą pas savo tėvus atostogavo.

Sveiks Gyvs!
Nors žadėjau Tau parašyti ilgesnį laišką, bet išleidus “Id. K.”, viską, ką žadėjau parašyti, ten rasi. Galiu pridėti, kad antroje birželio mėn. pusėje kun. Bylos iniciatyva Butkiškėje buvo kursai, kuriuos teko aplankyti ir ten “pavasaroti”. Vasarinė kuopa jau susidarė priešaky su St. Šliupu ir V. Šileikaite, Naruševičiūte, Urbonu ir Staneliu. Pirm. Šliupas. Pas mane tiek nauja, kad jau mėnuo, išskyrus Butkiškės laikotarpį, dirbu “Ryte”. Mano rankose informacinė dalis. Dirbsiu per vasarą. Manau, susirašinėsim. Parašyk “Rytui”. Kitą kartą daugiau. Būk laimings! Pr. Rinkus.

Santrumpa “Id. K.” kol kas neiššifruota.

Vasarinė kuopa - vasarą Kaune likę ir organizuotą veiklą tęsę moksleiviai ateitininkai. Kuopos pirmininku buvęs Stasys Šliupas paskesniais metais - žurnalistas, dirbęs su Aleksandru Saku savaitraščio “Darbininkas” redakcijoje, o nuo 1940 metų - antisovietinės rezistencijos dalyvis, 1941 metais suimtas ir sušaudytas.

V. Šileikaitė, Naruševičiūtė, Urbonas, Stanelis - Kauno moksleiviai ateitininkai Valė Šileikaitė (iš “Aušros” gimnazijos), Elena Naruševičiūtė, Antanas Urbonas, Albinas Stanelis (literatas, šokėjas, dainininkas).

“Rytas” - Lietuvos krikščionių demokratų partijos dienraštis. Taigi, nuo 1935 metų vasaros Pranas Rinkevičius jame pradėjo dirbti reporteriu.

Valdžia 1936 metų birželį „Rytą“ už kažkokias nuodėmes uždarė, bet jo leidėjai netruko gauti sutikimą panašiam dienraščiui spausdinti. Pavadinimą pakeitė į „XX amžius“, pasirašydavo kitas redaktorius (vietoje dr. Leono Bistro - kun. Juozas Prunskis), jį gaudavo tie patys “Ryto” prenumeratoriai. Pranas Rinkevičius liko dirbti „XX amžiaus“ reporteriu.


Pranas Rinkevičius su mama ir žmona Onute per 1937 metų Velykas. Nuotrauka iš Antano Rinkevičiaus archyvo.

Sovietams okupavus Lietuvą, Pranui teko įsidarbinti naujos dvasios dienraštyje „Tarybų Lietuva“ (pakeitusiame “Lietuvos aidą”). Tuo pačiu metu su bendraminčiais leido antisovietinio pogrindžio laikraštį „Laisvoji Lietuva“.

Tolesnis Pranas Rinkevičiaus ir jo šeimos likimas - tragiškas. Jie tapo pirmojo sovietų įvykdyto Lietuvos gyventojų trėmimo 1941 metų birželį aukomis. Naujojoje Vilnioje Pranas nuo šeimos buvo atskirtas ir išvežtas į Sverdlovsko sritį, kur bado, šalčio ir sunkaus darbo iškankintas 1943 m. sausio 24 d. žuvo, kaip pasakojama, medžiui užgriuvus. Jo kapas ir tiksli žūties vieta nežinoma.

Žmona Onutė Urbonaitė - Rinkevičienė su vienerių metų amžiaus dukrele ir jau Sibire gimusiu sūnumi buvo ištremti į Altajaus kraštą. Ten abu vaikai mirė. Po kelerių metų žmona iš tremties pabėgo ir mergautine pavarde nelegaliai gyveno Šiauliuose bei kitur, įstojo į pogrindžio sąlygomis veikusią vienuoliją - Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją. Mirė Kaune 1987 metais.

© 2015 Aleksandras Al. Sakas

Pastaba: Iš man pasiekamų šaltinių esu surinkęs šiek tiek žinių apie Prano Rinkevičiaus gyvenimą ir sudėjęs jas į Vikipediją, todėl čia be skrupulų naudojausi ten paskelbtu savo tekstu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą