Alfonsas Čerapas (1924-1983)

Kai likimus režisavo svetimi… Taip pavadintą šį tekstą Akmenės rajono laikraštis “Vienybė” su Leopoldo Rozgos pristatymu paskelbė 2017 metų rugpjūčio 23 (Juodojo kaspino) dieną.

Alfonsas Čerapas gimė Paeglesių kaime (netoli Ventos gyvenvietės Akmenės raj.), Jono ir Barboros Čerapų šeimoje. Šeimoje augo du vaikai: Benedikta (g. 1912.05.12) ir Alfonsas (g. 1924.02.16).

1928 metais motina Čerapienė išvažiavo į Ameriką. Benedikta Čerapaitė, išmokusi siuvėjos amato, jau gyveno savarankiškai. Tėvui 1931 metais mirus, Alfonsas kurį laiką gyveno Papilėje tetos Mortos Sakienės globoje. Jos pačios buvo gausi šeimyna, todėl savo giminaitį įtaisė į Gruzdžių vaikų namus. Ten Alfonsas baigė 6 klases ir vaikų namų lėšomis buvo pasiųstas mokytis į Šiaulių amatų mokyklą. Karo pradžioje amatų mokykla buvo perkelta į Panevėžį. 1942 metais Alfonsas baigė mokyklą, įsigijo staliaus specialybę.

Vokiečių okupacinės valdžios įsakymu visi amatų mokyklos absolventai buvo šaukiami į reicho darbo batalionus. Taip Alfonsas atsidūrė Vokietijoje, kur statė gynybinius įtvirtinimus netoli Štetino (dab. Ščecinas, Lenkija) ir kitur. Batalionui dirbant prie Bremeno, ten atvykusio Lietuvos kariškio 1943 metų vasarą buvo įkalbėtas stoti į lietuvių policijos mokomąjį batalioną.

1943 m. rudenį vokiečių okupacinė valdžia suorganizavo paradą Kaune, jame dalyvavo ir Alfonsas dar su darbo bataliono uniforma. Kaune prabuvęs savaitę, gavo mėnesį atostogų, jas praleido savuose vaikų namuose, perkeltuose iš Gruzdžių į Pavenčius. Po atostogų parado dalyviai susirinko Kaune ir buvo nuvežti į Vokietiją, Kioslino miestą (dab. Košalinas, Lenkija), kur dislokavosi lietuvių policijos mokomasis batalionas “Lietuva”. Alfonsas buvo skyriaus vadu, dėvėjo lauko žandarmerijos uniformą, nešiojo ginkluotę - automatą, pistoletą.

1944 metų pradžioje visas lietuvių policijos mokomasis batalionas buvo permestas į Lietuvą - į Ukmergę, paskui į Prienus. Tų metų vasarą batalionas dalyvavo operacijose prieš partizanus Panevėžio, Vilniaus ir Trakų apskrityse. Antroji kuopa, kurioje tarnavo Alfonsas Čerapas, pasižymėjo, nukovusi 6 partizanus (vėliau Alfonsas NKVD tardytojams tvirtino tose kautynėse nedalyvavęs - saugojęs geležinkelio tiltą).

Batalionas 1944 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais Latvijoje prie Dvinsko (dab. Daugpilis) statė aerodromą. Kaudamasis su puolančia sovietų kariuomene, traukėsi iki Rygos. 1944 m. gale Alfonso batalionas per Liepojos uostą buvo evakuotas į Dancigą (dab. Gdanskas) ir po mėnesio performuotas. Lietuvius išskirstė į vienos vokiečių policijos divizijos padalinius. Ši divizija nuo 1944 m. gruodžio iki 1945 m. vasario kovojo su Jugoslavijos partizanais, o vėliau buvo perkelta į Berlyno gynybą Gubino miesto rajone.

1945 m. balandžio gale Alfonso dalinys pateko į apsupimą ir po mūšio buvo paimtas į rusų nelaisvę. Iki 1945 m. rugsėjo Alfonsas buvo Gleivico (dab. Glivicė) ir Katovicų lageriuose, po to išvežtas prie Uralo - į filtracinį lagerį Viršutinėje Intoje (Komių ATSR - dab. Komija). Iš lagerio buvo paleistas gana greitai - 1946 metų balandį. Dar kiek užtruko, kad anglies šachtoje užsidirbtų pinigų grįžimui į Lietuvą.

1946 m. rudenį Alfonsas Čerapas parvažiavo į tėvynę, šįkart - į Papilę. Iš giminaičių čia buvo tik teta Morta. Įsidarbino Papilės pieninėje. Susipažino su Janina Zenkulyte, vedė ją 1949 m. Tų metų gruodžio 8 d. susilaukė sūnaus Alfredo.


1950 m. rugpjūčio 10 d. Papilėje. Alfonso Čerapo nuotraukoje nėra. Iš dešinės: jo sūnus Alfredas vežimėlyje, žmona Janina, pusbrolio Vaclovo Sako dukros Birutė ir Audronė, tetos Mortos vyras Domininkas Sakas. Knašų archyvo nuotrauka.

1951 metais Čerapai persikėlė į Akmenę, kur Alfonsas įsidarbino rajkoopsajungos sandėlininku. 1951 m. rugsėjo 14 d. Alfonsas Čerapas buvo suimtas. Suimti ir dar du Alfonso karo metų tarnybos draugai Kostas Šukys bei Petras Kiaunė. Visi trys laikyti Šiaulių kalėjime. 1951 metų Kalėdų dieną Alfonsas Čerapas karinio tribunolo nuteistas pagal RTFSR BK 58 str. I a dalį (”tėvynės išdavimas”) 25 metams laisvės atėmimo. Išvežtas į Sverdlovsko srities Tavdos lagerius Vakarų Sibire.

Netrukus (1952.01.13) gimė antrasis Alfonso sūnus Henrikas. Žmona Janina - gal ne visai savo noru - vyro kalinio išsižadėjo ir vėliau ištekėjo už kito. Sūnus Henrikas gyveno su močiute Marija Zenkuliene, o vėliau buvo atiduotas į Viekšnių internatą.


Henrikas Čerapas, “Gelžkelis Papilėje”, 1999 m., drobė, aliejus (penki.lt).

1954 m. Alfonsas parašė malonės prašymą Vorošilovui, tuometiniam nominaliam TSRS vadovui. 1955 m. karo tribunolas sumažino bausmę iki 10 metų.

Sugrįžęs iš lagerio (1958 m. jau buvo Lietuvoje) įsidarbino kolūkyje statybininkų brigadoje, netrukus tapo brigadininku. Išgyvenęs skaudų šeimos iširimą, vedė dar kartą - našlę Juliją Skyriūtę - Ivoškienę. Gyveno Papilėje.


1982 metų vasarą Papilėje Alfonsas pasimatė su seserimi Bene, atvykusia iš Anglijos. Iš kairės: Artūras Knašas, Julija Čerapienė, Alfonso pusseserė Bronė Knašienė, Benė Čerapaitė - Andruškevičienė, Alfonsas Čerapas, Knašų duktė Zina Žaldokienė, Benės sūnus Petras Andruškevičius.

Alfonsas Čerapas mirė 1983 m. balandžio 23 d., būdamas 59 metų. Palaidotas Papilėje, Piliakalnio kapinėse.

© 2013 Algimantas Knašas
© 2016 Aleksandras Sakas

Šaltiniai:

1. Alfonso Čerapo byla Nr. 68640, Lietuvos ypatingasis archyvas.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą