“Kenčiantiems padėk…”

2018-09-30 parašė alsa

Anykščiuose, Vilniaus gatvėje, iki 1948 metų Lietuvos partizanams slapta buvo teikiama medicininė pagalba. Tai kiek daugiau negu dvejus metus vyko anykštėno Stančiko name (dabartinis jo Nr. 16), kurio galą iš pietvakarių pusės nuomojo gydytoja Elena Dobregaitė, Anykščių motinos ir vaiko konsultacijos vedėja.


Namas Anykščiuose, Vilniaus g. 16, iš pietvakarių pusės. 2010 metų nuotrauka.

Į gydytojos butą patikimi kaimo žmonės arkliais atveždavo sužeistus partizanus, vežimuose juos po šiaudais ar kitaip kaip įmanydami uždangstę. Kelionė būdavo labai pavojinga, nes bet kada kelyje galėjo sustabdyti kareiviai ar stribai ir vežimą nuodugniau patikrinti. Ir sužeistasis ne visada iškęsdavo iš skausmo nesudejavęs.

Su gydytoja Elena Dobregaite gyveno jos jaunesnioji sesuo Marytė, dirbusi Anykščių motinos ir vaiko konsultacijos sanitare. Ji asistuodavo seseriai Elenai, kai namų sąlygomis tekdavo daryti operacijas. Abi moterys plaudavo ir valydavo sužeistųjų žaizdas, jas tepdavo vaistais ir tvarstydavo. Kartais žaizdos būdavo labai apleistos.


Elena Dobregaitė - sėdinčiųjų viduryje. Marytė Dobregaitė - stovi pirmoji iš dešinės. Kiti asmenys neatpažinti. Gal anykštėnai?

Elena Vigėlienė iš Duokiškio prisimena, kad retkarčiais į pavojingą kelionę jos tėvelis Jonas Dabrega pasiimdavo ir ją, tuomet nė dešimties metų neturinčią mergaitę. Sykį ji, laukdama priebutyje procedūrų pabaigos, stebėjosi, kodėl teta Elenutė taip dažnai išeina parūkyti. Tada tėvelis paaiškinęs, kad nuo sužeistojo žaizdų toks dvokas, jog net ir daktarė be tabako dūmų jo negalinti ištverti.

Gerai, kad nieko neužuodė okupantų pareigūnai ar uoliausi jų pagalbininkai (turiu galvoje ne tiktai stribus). Juk apie partizanus gelbstinčią gydytoją Dobregaitę žinojo ne vienas žmogus. Būtų užtekę kam nors prasitarti ar enkavėdistų kankinimų palaužtiems viską iškloti…

Juo labiau, kad gydytoja Dobregaitė padėdavo partizanams ir anksčiau, turbūt nuo pat pasipriešinimo pradžios, nuo 1944 metų rudens, kai ji gyveno kitoje Anykščių miesto vietoje, Janydžiuose. Ar ten, kaip ir Vilniaus gatvėje, buvo gydomi partizanai, kol kas nežinome. Iš tenai daktarę pas sužeistus ar sergančius kovotojus ne kartą vežė jau minėtas jos brolis Jonas Dabrega, ūkininkavęs tėviškėje, Svėdasų valsčiaus Šeduikių kaime. Gydytoja Dobregaitė buvo vienas iš šaltinių, parūpinančių ginkluotam pogrindžiui vaistų ir tvarsliavos.


Jonas Dabrega (1902-1972). 1938 metai.

Partizanų ryšininko Aniceto Mažvilos prisiminimuose (”Laisvės kovų ir netekčių metai”, 1 dalis, sud. Romas Kaunietis, leid. “Margi raštai”, 2016, 651-656 pusl.) yra tokia istorija.

Anicetui begyvenant Debeikių valsčiaus Knebių kaime, vasarą jis eidavo į mišką rytais partizanų iš bunkerio išleisti ir vakarais juos uždaryti. Vieną dieną vakare, keturiems partizanams tik sulindus į bunkerį, pasirodė stribai ir paleido iš kulkosvaidžio ugnį. Anicetas:

Aš pargriuvau ant žemės. Bunkerio durelės buvo užremtos šaka, tą šaką kulkos nukirto, durelės klept ir užsidarė. Tada partizanai iššoko į lauką ir ėmė bėgti. Aš jau bėgau kiek kojos įkabina, net kaliošukai nuo kojų nulakstė. Kažkas lyg dilgtelėjo į koją. Parbėgau namo, žiūriu, visa koja kruvina. Žmona rankšluosčiu tuoj apvyniojo, buvo jau priešaušris. Pakinkė arklį, o žmona jau buvo smarkiai nėščia. Atsisėdom į vežimą ir važiuojam į Anykščius pas daktarą. Privažiuojam miestelį, tuoj stribai užstojo kelią ir paklausė, kas ten šaudė, kas ten yra. Aš pasakiau greičiau leisti, negi nemato, kad žmonai jau gimdyt reikia. Jie praleido, liepė vežt, nieko nebelaukt. Nuvažiavom pas gydytoją Dobregaitę, kuri mane jau seniau pažinojo, aš iš jos gaudavau vaistų partizanams, ji sužeistą Kemeklį gydė. Pasakiau jai, kad koją man peršovė, uždėjo vaistų, aprišo ir receptą išrašė nuo skrandžio uždegimo.

Vakare Aniceto kieman užėjo tie patys partizanai. Visi keturi buvo laimingai pasprukę ir kulkų išvengę.

O minimas kitu kartu sužeistas - tai partizanas Jonas Kemeklis, slapyvarde Tauras, Tauro būrio vadas, vėliau Algimanto apygardos Jovaro kuopos vadas, žuvęs 1949 metais. Kuopa, kaip ir Tauro būrys, veikė Debeikių valsčiaus vakarinėje dalyje.


Jonas Kemeklis - Tauras (1923-1949). Nuotrauka iš A. Baranausko ir A. Vienuolio - Žukausko memorialinio muziejaus fondų.

Gydytoja Elena Dobregaitė rizikavo ne vien savo ar sesers laisve ir gyvybe. 1945 metais per Velykas ji Anykščių bažnyčioje susituokė su Aleksandru Saku, Dotnuvos žemės ūkio akademijos paskutinio kurso studentu, tuo metu besislapstančiu nuo sovietinio saugumo. Pavardės Elena nekeitė. Jos vyras po kelių mėnesių buvo išduotas, suimtas, kankintas, išgabentas be teismo į Vorkutos lagerius (tik po poros metų už akių jam išrašė 5 metus lagerio ir tremtį iki gyvos galvos). 1946 metų vasarį Elena pagimdė sūnų, pakrikštytą tėvo vardu.

Tuomet gydytojai Elenai Dobregaitei teko turbūt sunkiausia atsakomybės našta - atsakomybės už brangiausio jai žmogaus, jos vaikelio, likimą.


1947 metų liepos 20-ąją Anykščiuose, sodelyje prie namo Vilniaus gatvėje. (iš kairės): Vaclovas Sakas (Aleksandro brolis), Marytė Dobregaitė, Olga Sakienė, pasisvečiuoti iš Papilės atvykęs Domininkas Sakas su anūku Aleksandru ant kelių, Verutė Jakubonienė (Elenos ir Marytės pusseserė), Elena Dobregaitė.

Atsargi ir labai apdairi, iškart po vyro suėmimo Elena Dobregaitė surinko vietos žmonių, tarp jų ir kitataučių, liudijimus apie “tarybinių piliečių” gelbėjimą vokiečių okupacijos metais. Tai buvo tikros istorijos. Sovietinė valdžia netruko tai įvertinti, ir gydytoja Dobregaitė 1946 metų gegužės 1 dieną buvo apdovanota medaliu “Už šaunų darbą Didžiojo Tėvynės karo metais”.

Tačiau vis tiek kiekviena diena galėjo atnešti didelę nelaimę.

Algimantas Kubiliūnas, kurio tėvas partizanavo, o mama su vaikais nuo tremties slapstėsi pas gimines, taigi, Algimantas kiek laiko gyveno Anykščiuose pas savo tetas Eleną ir Marytę. Jis prisimena epizodą, visus juos smarkiai išgąsdinusį. Pas vieną žuvusį partizaną enkavėdistai rado gydytojos Elenos Dobregaitės išrašytą receptą. Ji buvo ištardyta. Tąkart pavyko apsiginti, aiškinant, jog esanti neretai kviečiama pas ligonius į kaimą, kur paciento dokumentų netikrinanti ir nežinanti, kas yra tas, kuriam išrašo receptą…

Patikėjo tuo ar ne enkavėdistai, gydytoja nežinojo, tačiau ji pati ar jos namai po to jau galėjo būti stebimi. Rizika tapo pernelyg didelė, ir 1948 metais gydytoja Elena Dobregaitė su seserimi Maryte iš Anykščių persikėlė į Prienus.

Prienuose Marytė Dobregaitė liko visam laikui, dirbo sanitare, ištekėjo už prieniškio Petro Juocevičiaus.

O Elena Dobregaitė, Prienuose organizavusi motinos ir vaiko konsultaciją ir padirbėjusi jos vedėja, 1950 metais su ketverių metų sūnumi savo noru išvyko gyventi ir dirbti į Sibirą pas vyrą, po kalinimo Vorkutos lageriuose ištremtą į Krasnojarsko kraštą.

Beje, tas sūnus - šio straipsnelio autorius. Pagalbą partizanams mama visą gyvenimą laikė didžiausioje paslaptyje ir net savo vyrui, mano tėveliui, apie tai papasakojo tik sunkiai sirgdama ir jau gulėdama mirties patale. Tai buvo 1961 metais.

© 2018 Aleksandras Sakas

Rodyk draugams

Ignotas Merkys (1844-1891)

2018-09-06 parašė alsa

Iš Svėdasų parapijos Netikiškių kaimo valstiečių Juozapo Merkio ir Agotos Masiulytės aštuonių vaikų jauniausias buvo Ignotas, gimęs 1844 metais.

Augti turėjo ne tik mamos, bet ir brolio Juozapo ar sesers Anastazijos prižiūrimas. Žaidimų drauge galėjo būti pora metų už jį vyresnė Agota. Kitiems - broliukui Antanui ir trims sesutėms - jau buvo supilti kapeliai ant kalvos prie Šeduikių upeliuko.

Tėvelis Juozapas mirė, kai Ignotas buvo nei labai mažas, nei labai didelis - beveik dvylikos, 1856 metais.

Po to laikas ėjo be didesnių sukrėtimų (nebent prie tokių priskirtume vyresniojo brolio Juozapo vestuves 1860 metais). Baudžiavos panaikinimas Netikiškių valstiečių gyvenimo gal smarkiau nepakeitė, nes jie buvo ne baudžiauninkai, o “karališkieji”, mokėję činšą valstybiniam Užpalių dvarui. 1863 metų sukiliman Merkiai kažin ar ėjo, bet sukilėlius, vienu metu užėmusius Svėdasų miestelį, matyti turėjo. Juk į Svėdasus važiuodavo kas sekmadienį mišių išklausyti.

1874 metų rudenį Ignotas į namus parvedė žmoną - Domicelę Dobregaitę iš gretimo Šeduikių kaimo. Abu buvo šio straipsnelio autoriaus prosenelio Aleksandro Dabregos giminaičiai: Ignotas - pusbrolis, Domicelė - kažkurios eilės dukterėčia. Bet kažin, ar jie patys pastarąją giminystę bežinojo…

Ignotas Ir Domicelė Merkiai susilaukė aštuonių vaikų. Bet ir laidojo juos vieną po kito, kol patį Ignotą dar gana jauną pražudė skrandžio vėžys. Tai atsitiko 1891 metų kovą. Ignotui buvo 47 metai. Į Svėdasų kapines jaunėlį lydėjo brolis Juozapas iš tų pačių Netikiškių, seserys Anastazija, atvažiavusi iš atokesnių Aluotų, ir Agota iš gretimų Šeduikių.

Domicelė Merkienė liko su dviem mažomis dukrelėmis, kurių, deja, greitai taip pat neteko.

1893 metais našlę Domicelę į žmonas paėmė dešimt metų jaunesnis valstietis Jonas Vigėlis iš Tadauskų kaimo. Gyveno Netikiškiuose. Antroje santuokoje Domicelė vaikų, regis, neturėjo.

© 2014-2018 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

Jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt

1844 m. kovo 18 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Aleksandras Liudavičius pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos iš Masiulių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 17 dieną Svėdasų parapijos Netikiškių užusienyje. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Ignotas Masiulis su Barbora Čerskiene, Jono žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

Pastaba: Kūma Barbora buvo Merkytė, Rapolo Merkio iš Šeduikių kaimo dukra, tačiau jos ir vaiko tėvo Juozapo Merkio giminystės ryšys kol kas nėra aiškus. Į krikšto mamas Barbora galėjo būti pakviesta tiesiog kaip garbingo kaimyno Jono Čerskio žmona.

1851 m. kovo 3 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Kuprevičius pakrikštijo kūdikį vardu Domicelė, valstiečių teisėtų sutuoktinių Justino ir Rozalijos? iš Šlamų Dobregų dukrą, gimusią šių metų kovo 1 dieną šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Kiprijonas Grižas su mergina Rozalija Dobregaite. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

Pastaba: Naujagimės motinos vardas turėtų būti Karolina.

1874 m. rugsėjo 29 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas kun. Bieliauskas, triskart paskelbęs šio rugsėjo 15, 22 ir 29, sutuokė valstiečius Ignotą Merkį, 31 metų jaunuolį iš Netikiškių kaimo, su Domicele Dobregaite, 22 metų mergina iš Šeduikių kaimo, abu šios parapijos, valstiečių Juozapo ir ir Agotos iš Masiulių Merkių sūnų su valstiečių Justino ir Karolinos Šlamaitės Dobregų dukterimi, dalyvaujant liudininkams Kazimierui Butkevičiui, Juozapui Merkiui. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

Pastaba: Liudininkas Juozapas Merkys - be abejo, vyresnysis jaunikio brolis. Kito liudininko Kazimiero Butkevičiaus žmona Karolina - autoriaus proprosenelio Aleksandro Antanėlio sesuo. Tačiau 1874 metais Butkevičiai dar nesigiminiavo nei su Merkiais, nei su Dabregomis, tiesiog buvo jų geri kaimynai.

1875 m. rugsėjo 3 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas kun. Bieliauskas pakrikštijo kūdikį vardu Jonas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnų, gimusį šių metų rugpjūčio 26 dieną Aluotų valsčiaus Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valst. Kazimieras Šlamas su mergina Veronika Dobregaite. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga.)

Pastaba: Abu kūmai - iš naujagimio mamos Domicelės pusės. Domicelės motina buvo Šlamaitė.

1875 m. lapkričio 22 d. Netikiškių kaime nuo kokliušo mirė kūdikis vardu Antanas?, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnus pusės metų. Jo kūnas šių metų ir mėn. 22 d. palaidotas kapinėse prie Šeduikių kaimo. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Pastaba: Sūnaus Antano Ignotas ir Domicelė Merkiai tuomet dar neturėjo, tad bus miręs jų pirmagimis Jonas.

1877 m. vasario 5 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Montvilas pakrikštijo kūdikį vardu Feliksas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnų, gimusį šių metų sausio 30 dieną Aluotų valsčiaus Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valst. Juozapas Semėnas su Kotryna, Juozapo Masiulio žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga.)

1879 m. liepos 14 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Montvilas pakrikštijo kūdikį vardu Antanas, Aluotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėn. 6 dieną Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valst. Antanas Dobrega su Veronika Masiulyte. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga.)

Pastaba: Krikštatėvis Antanas Dobrega - naujagimio mamos Domicelės brolis.

1879 m. rugsėjo 15 d. Netikiškių kaime mirė kūdikis vardu Antanas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnus 2 mėnesių. Jo kūnas šių metų ir mėn. 16 dieną palaidotas vietos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1882 m. spalio 11 d. Netikiškių kaime nuo skarlatinos mirė vaikas vardu Feliksas, Aluotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės gimusios Dobregaite Merkių sūnus 6 metų, Svėdasų parapijietis. Jo kūną vikaras kun. Streleckis (Стжелецкий) šių 1882 metų spalio 13 dieną Svėdasų parapijos kapinėse palaidojo. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1883 m. sausio 23 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Strželeckis pakrikštijo kūdikį vardu Ambrazas, Alotų valsčiaus Kanaviškių? bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnų, gimusį 1883 metų sausio 19 d. Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Svėdasų bažnyčios vikaras Kazimieras Streleckis su mergina Veronika Merkyte. (Svėdasų RKB 1882 -1891 m. gimimo metrikų knyga, 23 v.)

Pastaba: Naujagimio krikštomama Veronika Merkytė - greičiausiai Ignoto pusbrolio Mykolo dukra, gyvenusi ten pat Netikiškiuose, 1886 metais ištekėjusi už Anupro Vigėlio iš Čiuriškių. Ignotas Merkys liudijo tą santuoką.

1883 m. lapkričio 21 d. Netikiškių kaime nuo kokliušo mirė vaikas vardu Ambraziejus, Aluotų valsčiaus Kunoviškių? bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės gimusios Dobregaite Merkių sūnus 1 metų, Svėdasų parapijietis. Jo kūną vikaras kun. Strželeckis šių 1883 metų lapkričio 22 dieną Svėdasų parapijos kapinėse palaidojo. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1885 m. sausio 2 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Razmus pakrikštijo kūdikį vardu Ieva, Alotų valsčiaus Kanaviškių? bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės gimusios Dobregaite Merkių dukrą, gimusią 1884 metų gruodžio 29 d. Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Juozapas Masiulis su Karolina, Juozapo Dobregos žmona. (Svėdasų RKB 1882 -1891 m. gimimo metrikų knyga, 90 v.)

Pastaba: Krikštatėvis Juozapas Masiulis - turbūt Ignoto Merkio pusbrolis. Krikštamotės vyras Juozapas Dabrega - greičiausiai giminaičio Konstantino Dabregos iš Šeduikių sūnus, gimęs 1845 metais.

1885 m. rugpjūčio 7 d. Netikiškių kaime nuo kokliušo mirė vaikas vardu Ieva, Svėdasų valsčiaus ir bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių duktė pusės metų, Svėdasų parapijietė. Jos kūną palaidojo klebonas kun. Zalieskis to paties mėn. 8 dieną parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1886 m. rugpjūčio 25 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Zalieskis pakrikštijo kūdikį vardu Domicelė, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 17 d. Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Ignotas Žiaugra su mergina Anatalija Čerškute. (Svėdasų RKB 1882 -1891 m. gimimo metrikų knyga, 153 v.)

1888 m. spalio 12 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Korsakas pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 8 d. Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Jonas Dobrega su mergina Ona Dobregaite. (Svėdasų RKB 1882 -1891 m. gimimo metrikų knyga, 257 v.)

Pastaba: Kūmai Jonas ir Ona - Domicelės Merkienės brolis ir sesuo. Ona Dabregaitė vėliau ištekėjo už našlio Adomo Baltuškos iš Kunigiškių. Jų santuoką liudijo turbūt tas pats Domicelės ir Onos brolis Jonas Dobrega.

1890 m. birželio 6 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Korsakas pakrikštijo kūdikį vardu Veronika, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių dukrą, gimusią šių metų gegužės mėnesio 26 d. Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Liudvikas Palskys su mergina Veronika Masiulyte. (Svėdasų RKB 1882 -1891 m. gimimo metrikų knyga, 315 v.)

Pastaba: Kūmas Liudvikas Palskys - Domicelės Merkienės sesers Veronikos vyras iš Tadauskų kaimo. Veronika Masiulytė - Ignoto Merkio giminaitė (pusseserė iš Netikiškių?).

1891 m. kovo 24 d. Netikiškių k. nuo skrandžio vėžio mirė Ignotas Merkys, Juozapo s., Aluotų valsčiaus valstietis, 50 metų amžiaus Svėdasų parapijietis, likusios našle Domicelės iš Dobregų vyras, palikęs dukras Domicelę ir Veroniką. Jo kūnas šių metų ir mėn. 26 d. kun. Narmonto palaidotas Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Pastaba: Ignoto Merkio sūnus Ignotas, gimęs 1888 metais, čia nepaminėtas. Matyt, Ignotas jaunesnysis mirė 1890 metais - kaip tik tų metų Svėdasų mirties metrikų knygos neturime.

1892 m. lapkričio 7 d. Netikiškių kaime nuo galvos skausmo mirė vaikas vardu Domicelė, Aluotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių duktė 7 metų, Svėdasų parapijietė. Jos kūnas šių metų ir mėn. 9 dieną palaidotas kun. Nainio Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1893 m. vasario 2 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Nainys, triskart paskelbęs sausio 17, 24 ir 31 dienomis, sutuokė Aluotų valsčiaus valstiečius Joną Vigėlį, 29 metų nevedusį iš Tadauskų kaimo, su Domicele Merkiene, 38 metų našle iš Netikiškių kaimo, abu Svėdasų parapijos, valstiečių teisėtų sutuoktinių Felikso ir Onos iš Rapšių Vigėlių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Justino ir Karolinos iš Šlamų Dobregų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Jonui Dobregai, Feliksui Palskiui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1894 m. lapkričio 26 d. Netikiškių kaime nuo krupo mirė vaikas vardu Veronika, Aluotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių, Svėdasų parapijiečių, duktė 5 metų amžiaus, Jos kūnas šių metų ir mėn. 29 dieną palaidotas kun. Nainio Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Rodyk draugams

Juozapas Merkys (1829-1905), Juozapo sūnus

2018-08-11 parašė alsa

Juozapo Merkio ir Agotos Masiulytės sūnus Juozapas gimė 1829 metais Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Jo krikštatėviu buvo pats Svėdasų klebonas kun. Juozapas Ruseckas, kilmingas žmogus, žymaus dailininko Kanuto Rusecko brolis. Krikšto mama Agota Žemaitienė - paprasta valstietė, bet naujagimiui - teta, tėvo sesuo.


Netikiškių kaimo lokacija iš aukščiau (maps.lt žemėlapio fragmentas)

Juozapas buvo trečias vaikas šeimoje, tačiau pirmesniesiems vaikystėje mirus, tapo vyriausiu. Po Juozapo dar gimė keturios jo seserys ir brolis. Ir tie užaugo ne visi - Anastazija, Agota ir Ignotas.

Juozapo atmintyje turėjo likti diena, kai vyresnioji sesuo Anastazija pirmoji paliko tėvų namus. Ji 1854 metų lapkritį buvo išleista už Kazimiero Gasiūno, valstiečio iš Aluotų kaimo (kur už Svėdasų, prie kelio į Kupiškį).

Nė porai metų nepraėjus, mirė Juozapo tėvas Juozapas. Juozapas jaunesnysis, kaip vyriausias sūnus, tada turėjo perimti tėvo ūkį, bet ar perėmė? Buvo nevedęs, o mama Agota - dar nesusenusi, tad ūkio vadžios galėjo likti jos rankose.

Žmonos Juozapas ieškojo neskubėdamas. Sulaukęs trisdešimties, 1860 metais jis vedė devyniolikametę Veroniką Giedrytę iš tos pačios Svėdasų parapijos Mieliūnų kaimo.

Kažin, kaip ten buvo, kai į namus atėjo jauna šeimininkė, gal senoji Merkienė atsidalino, o gal, perdavusi svirno raktus marčiai, težiūrėjo, kad jaunėlis sūnus Ignotas gautų savo dalį, o dukra Agota susikrautų kuo didesnį kraitį… Agota jau buvo kiek užsisėdėjusi - trijų dešimčių, kai 1871 metais buvo išleista už našlio Rapolo Pajėdos iš gretimo Šeduikių kaimo.

Juozapas ir Veronika Merkiai Netikiškiuose susilaukė šešių vaikų. Krikštynų džiaugsmą keisdavo laidotuvių ašaros - trys vaikai mirė maži. O 1872-ųjų pavasarį - dar vienas likimo kirtis. Susirgo ir mirė Juozapo pati Veronika, jauna, nespėjusi užauginti vaikų - Onos, Viktorijos, Antano (Antanėlis neilgtrukus išėjo paskui mamą).

Našlys Juozapas Merkys parvedė į namus antrą žmoną - Agotą Indrašiūtę. Iš kur kilusi Agota, nežinome - gal iš tos pačios Svėdasų parapijos, jei tuoktasi 1873 metais (kaip tik tų metų santuokos metrikų knygos neturime), gal iš kitur.

Su Agota Juozapas pragyveno tris dešimtmečius. Užaugino dukras iš pirmosios savo santuokos ir dar tris sūnus, Agotos pagimdytus. Buvo susilaukę ir daugiau vaikų, bet Svėdasų knygose visų jų krikštas neužregistruotas - gal kurį laiką Merkiai bus praleidę kažkur toliau?

Mirė Juozapas Merkys savo gimtajame kaime nuo plaučių uždegimo 1905-taisiais, turėdamas 76 metus. Nei brolio Ignoto, nei seserų gyvų jau nebuvo. Liko žmona Agota, vaikai iš pirmosios santuokos - Ona, Viktorija, iš antrosios - Povilas, Petras, Jonas. Palaidotas Svėdasuose.

© 2018 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt)

1829 m. spalio 5 d. pakrikštytas Juozapas, gimęs 1 d., tėvai teisėti sutuoktiniai valstiečiai Juozapas Merkys ir Agota Masiulytė, krikšto tėvai kilmingas ponas Juozapas Ruseckas su valstiete Agneta Žemaitiene (Gen. Dominus Josephus Rusiecki cum Lab. Agneta Žameycziowa), Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 149 v.)

Pastaba: To paties naujagimio krikšto įrašas yra dar vienoje knygoje lenkų kalba. Jame kitaip užrašyti krikšto tėvai: kun. Juozapas Ruseckas, tos bažnyčios klebonas, su valstiete Agnieška Žemaitiene, Silvestro Žemaičio žmona (Svėdasų RKB 1829-1834 m. gimimo metrikų knyga, 9 v.). Silvestro Žemaičio žmona Agota Merkytė buvo Juozapo Merkio vyresniojo sesuo.

1860 m. rugsėjo 25 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Albinas Rubavičius triskart paskelbęs šio rugsėjo mėnesio 11, 18 ir 25 dienomis, sutuokė Aluotų valstiečius Juozapą Merkį, 28 metų jaunuolį iš Netikiškių kaimo, su Veronika Giedryte, 19 metų mergina iš Mieliūnų kaimo, abu šios parapijos, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos iš Masiulių Merkių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Uršulės iš Vilimų Giedrių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Juozapui Masiuliui, Jonui Giedriui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

Juozapo Merkio ir Veronikos Giedrytės vaikai:

1861 m. liepos 31 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas kun. Kanutas Saurimavičius pakrikštijo kūdikį vardu Ona, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 29 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Ignotas Merkys su mergina Eufrozina Giedryte. (Svėdasų RKB 1859-1863 m. gimimo metrikų knyga, 109 v.)

1865 m. birželio 9 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas kun. Švilpos pakrikštytas kūdikis vardu Veronika, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių dukra, gimusi šių metų ir mėnesio 7 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Giedrys su mergina Agota Merkyte. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1866 m. lapkričio 11 d. Netikiškiuose nuo pūlinio? (от вереда) mirė Veronika, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių dukra … (neįskaitoma). Jos kūnas šių metų ir mėnesio 14 dieną giminaičių palaidotas vietos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1867 m. gegužės 20 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Pranciškus Paliulionis pakrikštijo kūdikį vardu Juozapota, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių dukrą, gimusią šių metų gegužės 17 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Juozapas Masiulis su Anastazija, Juozapo Senavaičio žmona. (Svėdasų RKB 1866-1875 m. gimimo metrikų knyga, 21 v.)

Pastaba: Krikštamotė Anastazija Senvaitienė - Juozapo Merkio sesuo Anastazija. Likusi našle po pirmojo vyro Kazimiero Gasiūno mirties, ji ištekėjo už Juozapo Senavaičio.

1869 m. rugsėjo 10 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Juozapas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 5 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Juozapas Senvaitis su Karolina, Mykolo Čerskio žmona. (Svėdasų RKB 1866-1875 m. gimimo metrikų knyga, 72 v.)

1869 m. gruodžio 22 d. Netikiškiuose nuo raupų mirė Juozapota, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių dukra, 3 metų šios parapijos. Jos kūną šių metų ir mėnesio 24 dieną giminaičiai palaidojo vietos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1870 m. kovo 29 d. Netikiškių kaime nuo silpnumo mirė kūdikis Juozapas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių sūnus 4 mėnesių šios parapijos. Jo kūną šių metų balandžio 1 dieną giminaičiai palaidojo vietos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1871 m. sausio 20 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Antanas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 5 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Petras Giedrys su Viktorija, Ignoto Masiulio žmona. (Svėdasų RKB 1866-1875 m. gimimo metrikų knyga, 99 v.)

1873 m. gruodžio 28 d. Netikiškių kaime nuo krupo mirė vaikas vardu Antanas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Barboros iš Giedrių Merkių sūnus 3 metų. Jo kūnas šių metų ir mėnesio 28 dieną tėvų palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Pastaba: Tokios poros - Juozapo Merkio ir Barboros Giedrytės - Netikiškiuose to laikotarpio metrikuose nesu radęs, tad motinos vardas bus klaidingai užrašytas, kaip ir tai, kad vaikas palaidotas tėvų - mama Veronika jau buvo mirusi.

*

1872 m. balandžio 30 d. Netikiškių kaime nuo uždegimo mirė Veronika Merkienė, šios parapijos valstietė 33 metų, paliko vyrą Juozapą, sūnų Antaną, dukras Oną ir Viktoriją. Jos kūnas šių metų gegužės 1 dieną kun. Bieliausko palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Juozapo Merkio ir Agotos Indrašiūtės vaikai:

1875 m. kovo 3 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Povilas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos iš Indrešių Merkių sūnų, gimusį šių metų vasario mėn. 25 d. Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valst. Juozapas Čerškus su mergina Tekle Vilutyte. (Svėdasų RKB 1871 -1879 m. gimimo metrikų knyga, 190 v.)

1884 m. spalio 20 d. Netikiškių kaime nuo krupo mirė kūdikis Jurgis, Aluotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos gimusios Indriūnaite Merkių sūnus 3 metų Svėdasų parapijietis. Jo kūną šių 1884 metų spalio 22 dieną vikaras kun. Razmus palaidojo Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

*

1905 m. gruodžio 28 d. Netikiškių k. mirė Juozapas Juozapo s. Merkys nuo plaučių uždegimo, Aluotų valsčiaus valstietis, likusios našle Agotos gimusios Indrašiūte vyras, 75 metų Svėdasų parapijietis, paliko sūnus Povilą, Petrą ir Joną, dukras Oną ir Viktoriją. Jo kūnas 1905 metų gruodžio 31 dieną palaidotas kunigo Izidoriaus Gudavičiaus Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Rodyk draugams

Mykolas Merkys, Justino sūnus, ir jo vaikai

2018-07-26 parašė alsa

Mykolo Merkio tėvas Justinas ir mano prosenelio Aleksandro Dabregos mama Domicelė buvo brolis ir sesuo. Tiksliau - turbūt buvo, nes visi popieriai rodytų tokią giminystę, tiktai ją įrodančių Domicelės gimimo metrikų vis dar nerandu.

Justino ir Veronikos Merkių sūnus Mykolas gimė Svėdasų parapijos Netikiškių kaime 1826 metų pavasarį. Buvo vos dviejų metukų, kai staiga mirė jo tėvas Justinas.

Bet vieną nelaimę jau sekė kitos. Netrukus po tėvo mirties tymai per keletą dieną pražudė du Mykolo broliukus - vienuolikos metų Juozapėlį ir lopšyje ar vygėje tebesuptą Motiejuką.

Be maitintojo likusiai šeimai bus daug padėjęs tėvo Justino jaunesnysis brolis Juozapas. 1833 metų Užpalių dvaro, kuriam priklausė Netikiškių kaimas, inventoriuje prie Juozapo Merkio šeimynos prirašyta ir našlė Veronika su jos vaikais Delfina, Rozalija ir Mykolu.

Kol mama Veronika triūsė namuose ar laukuose, sergėti mažuosius tekdavo, matyt, sesutei Delfinai, už Mykolą penkiais su trupučiu metų vyresnei. Kai Delfina 1840 metais ištekėjo už Antano Seržinto į Užpalių parapijos Vygėlių kaimą, Mykolas jau buvo pusbernis, pajėgęs ne tik namie padėti, bet ir į lažą eiti (Merkių šeimynai be činšo ir kitų prievolių priklausė dvi dienas savaitėje dirbti dvarui).

Vygėlių kaimą miniu ne šiaip sau. Kai atėjo laikas Mykolui vesti, jam pripiršo Viktoriją Repšytę iš Vilučių. O Vygėliai ir Vilučiai - kaimai šalimais. Ar ne Seržintai padėjo Mykolui rasti žmoną? Tuolab, kad vienu iš Mykolo ir Viktorijos Merkių santuokos liudininkų buvo Antanas Seržintas, turbūt tas pats Mykolo svainis.

Merkiai tuokėsi Užpalių bažnyčioje 1859 metų birželį. Bet tai - dar ne viskas. Iš Vygėlių per Vilučius į Netikiškius vedančią giją galima būtų pratęsti ir iki Šeduikių, kur ilgokai senberniavęs Mykolo pusbrolis Aleksandras Dabrega netrukus -1860 metų sausį - taip pat ryžosi vesti, o į žmonas paėmė Rozaliją Repšytę, Mykolo žmonos Viktorijos seserį…

Kai pabiro vaikai, Merkiai ir mano proseneliai Dabregos ne kartą vieni kitus kvietė į kūmus.

Žinome septynis Mykolo ir Viktorijos Merkių vaikus. Visi gimę Netikiškiuose.

Tris pirmuosius - Rapolą, Veroniką ir Jurgį - dar spėjo pamyluoti ir močiutė Veronika, Mykolo Merkio mama. Ji mirė 1867 metais.

Paskui gimė dar keturi - Teresė, Povilas, Ignotas ir Kotryna. Vaikai užaugo, atėjo tėvų senatvės metas. Mykolo ir Viktorijos Merkių mirties datų nežinau. To neradau Svėdasų bažnyčios metrikų knygose. Tiesa, mano šaltiniai - su spragomis, tarkim, neturėjau 1888 ir kai kurių kitų metų knygų. Šiaip ar taip, galime manyti, kad tėvai Merkiai ir jų visi vaikai bent iki tų 1888 metų buvo gyvi ir sveiki.

Mykolo ir Viktorijos Merkių vaikai

Vyriausias Rapolas, gimęs 1860 metais, ūkininkavo Netikiškiuose. 1890 metais jis vedė Mikaliną Apanavičiūtę, su kuria susilaukė dukterų Teresės (1891 m.), Jadvygos (1892 m.) ir sūnaus Kazimiero (1895 m.). Rapolas Merkys gyveno neilgai, mirė nuo dizenterijos 36 metų, buvo palaidotas Svėdasuose. Žmona Mikalina liko su trimis mažais vaikais ir ketvirtuoju, dar tik ateinančiu į šį pasaulį (pakrikštytas mirusio tėvo vardu, jis išgyveno vos du mėnesius).

Rapolo sesuo Veronika Merkytė gimė 1862 metais, o 1886 metais ištekėjo už Anupro Vigėlio iš Čiuriškių užusienio (į rytus nuo Šeduikių).

Jurgis Merkys, gimęs 1865 metais, matyt, “išsiteko” su broliu Rapolu Netikiškiuose, nes žinome Jurgio sūnų Joną, ten gimusį 1906 metais. Pastarasis 1943 metais Svėdasų “metrikinėje apylinkėje” susituokė su Stanislava Pranckūnaite.

Teresė Merkytė gimė 1868 metais. Kaip susiklostė jos gyvenimas, nežinome.

Povilas Merkys gimė 1870 metais, buvo trisdešimt vienerių viengungis, kai 1901 m. gegužės 17 d. Netikiškiuose jį nutrenkė žaibas.

Ignoto Merkio, gimusio 1872 metais, likimas nežinomas.

Jauniausioji Merkytė, Kotryna, gimė 1876 metais. Ištekėjo 1896 metais už Jurgio Bendorio, dvidešimt aštuonerių našlio iš Kamajų parapijos Kalvių kaimo.

© 2014-2018 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

Jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt

1826 m. kovo 2 d. pakrikštytas Mykolas, gimęs išvakarėse, tėvai teisėti sutuoktiniai Justinas Merkys ir Veronika Remeikytė, krikšto tėvai Mykolas Kulvinskis ir Marijona Pajėdienė, Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 120 v.)

1859 m. birželio 14 d. Užpalių bažnyčioje vikaras kun. Pranciškus Knipavičius triskart paskelbęs birželio 1, 7 ir 14 dienomis, sutuokė valstiečius Mykolą Merkį, 34 metų jaunuolį iš Svėdasų parapijos Netikiškių kaimo, su Viktorija Repšyte, 22 metų mergina iš Užpalių parapijos Vilučių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Justino ir Veronikos gimusios Remeikyte Merkių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Apolonijos gimusios Milašauskyte (Milaševska) Repšių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Antanui Seržintui, Juozapui Čerskiui ir daugeliui kitų. (Santuokos įrašo iš Užpalių RKB knygos kopija, LVIA, f. 669 apr. 1, b. 1898, l. 105).

1860 m. birželio 22 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Albinas Rubavičius pakrikštijo kūdikį vardu Rapolas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 18 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Rapolas Repšys su Rozalija, Aleksandro Dobregos žmona. (Svėdasų RKB 1859 -1863 m. gimimo metrikų knyga, 56 v.)

1862 m. lapkričio 10 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas kun. Kanutas Saurimavičius pakrikštijo kūdikį vardu Veronika, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 4 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Juozapas Masiulis su Barbora Čerskiene, Juozapo žmona. (Svėdasų RKB 1859 -1863 m. gimimo metrikų knyga, 163 v.)

Pastaba: Krikštamotė Barbora Čerskienė/Čerškienė geni.com duomenimis - Barbora Repšytė, gimusi Užpalių valsčiaus Voverynės viensėdyje, turėjusi sūnus Antaną, Povilą, Petrą ir dukras Agotą, Oną, mirusi 1908 m. Užpaliuose.

1865 m. sausio 10 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Kazimiero Švilpos pakrikštytas kūdikis vardu Jurgis, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių sūnų, gimęs šių metų ir mėnesio 9 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Repšys su mergina Agota Merkyte. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1868 m. vasario 10 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Teresė, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 6 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Aleksandras Dobrega su Rozalija, Motiejaus Baršausko žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 39 v.)

Pastaba: Kūma Rozalija Baršauskienė - Mykolo Merkio sesuo. Beje, kitų metų rugsėjį tas pats kunigas Felicijonas Bytautas toje pačioje Svėdasų bažnyčioje pakrikštijo Juozapą Tumą - būsimąjį rašytoją Vaižgantą.

1870 m. vasario 7 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Povilas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 5 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Povilas Repšys su Kazimiera, Jono Repšio žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 80 v.)

1872 m. vasario 23 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 20 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Ignotas Merkys su Rozalija, Aleksandro Dobregos žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 128 v.)

1876 m. kovo 30 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Montvila pakrikštijo kūdikį vardu Kotryna, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 27 d. Alotų valsčiaus Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Juozapas Merkys su Kotryna, Rapolo Repšio žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga.)

1886 m. vasario 16 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Žeknys?, triskart paskelbęs vasario 2, 9 ir 16 dienomis, sutuokė Alotų valsčiaus Čiuriškių kaimo valstietį Anuprą Vigėlį, 29 metų jaunuolį, su valstiete Veronika Merkyte, 20 metų mergina iš Netikiškių kaimo, abu Svėdasų parapijos, valstiečių teisėtų sutuoktinių Felikso ir Viktorijos iš Rakučių? Vigėlių sūnų su teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Jonui Žiliui ir Ignotui Merkiui. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1890 m. lapkričio 4 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Korsakas triskart paskelbęs spalio 14, 21 ir 28 dienomis, sutuokė Alotų valsčiaus valstiečius Rapolą Merkį, 28 metų nevedusį iš Netikiškių kaimo, su Mikalina Apanavičiūte, 25 metų mergina iš Savičiūnų dvaro, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių sūnų su teisėtų sutuoktinių Klemenso ir Uršulės iš Urbanavičių Apanavičių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Jonui Mirskiui, Antanui Maksimavičiui, Jurgiui Merkiui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1896 m. gegužės 19 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Nainys, triskart paskelbęs gegužės 5, 12 ir 19 dienomis, sutuokė Alotų valsčiaus valstiečius Jurgį Bendorį, 28 metų našlį iš Kamajų parapijos Kalvių kaimo, su Kotryna Merkyte, 20 metų mergina iš Svėdasų parapijos Netikiškių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Juozapotos iš Vėblių Bendorių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Pranciškui Kepalui, Povilui Merkiui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1897 m. rugpjūčio 18 d. Netikiškių kaime nuo dizenterijos mirė Rapolas Merkys, Mykolo sūnus, Alotų valsčiaus valstietis, 36 m. amžiaus, liko žmona Mikalina iš Apanavičių ir vaikai Kazimieras, Teresė, Jadvyga. Palaidotas šių metų ir mėn. 21 d. kun. Nainio Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1901 m. gegužės 17 d. Netikiškių k. mirė Povilas Mykolo s. Merkys nuo žaibo smūgio, Alotų valsčiaus valstietis, viengungis, 30 metų Svėdasų parapijietis. Jo kūną šių 1901 metų gegužės 21 dieną palaidojo kunigas Izidorius Gudavičius Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1906 m. gegužės 11 d. Svėdasų bažnyčioje vikaro kun. Izidoriaus Gudavičiaus pakrikštytas kūdikis vardu Jonas, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio Mykolo s. ir Barboros gimusios Poviliūnaite Merkių sūnus, gimęs 1906 metų gegužės 6 dieną Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Kazimieras Masiulis su mergina Ona Čerškute. (Svėdasų RKB 1902 -1909 m. gimimo metrikų knyga, 151 v.). Prierašas: Jonas Merkys 1943.XI.19 Svėdasų metrikinėje apylinkėje susituokė su Stanislava Pranskunaite?, akto Nr. 35

Rodyk draugams

Kaip obelis, mamyt, palinkus…

2018-06-07 parašė alsa


Kunigas Petras Butkus. Nuotrauka su parašu dešiniajame apatiniame kamputyje, dovanota Aleksandrui Sakui. Kitoje pusėje dedikacija: Skaisčių dienų broliui Aleksui. Tvirtas valios nusistatymas tebūnie tavo lazda sunkiam gyvenimo kely. Papilė, 1939.I.12. Kun. Petras. (Ir fotografo spaudas: H. Leibovičius / FOTO “DAILĖ” / Telšiai, Didžioji g-vė 7).

Petras Butkus - prelatas, Australijos lietuvių parapijos steigėjas, naujosios Nemakščių bažnyčios pagrindinis fundatorius. O tautos atmintyje - poetas, liaudies daina virtusių eilių autorius:

Kaip obelis, mamyt, palinkus,
Galva baltumo jazminų,
Ar čia seniai supai man lingę,
Dabar gyvent jau išeinu…

Petras Butkus gimė 1914 metais Raseinių krašte, Nemakščių parapijos Lekavo kaimo ūkininko šeimoje. Žurnalistas Julius Norkevičius “Vorutoje” yra pateikęs žinių apie Petro Butkaus gyvenimą:

Tėvai turėjo 44 ha žemės. Mokėsi Kauno jėzuitų, Raseinių gimnazijose. Pastarojoje besimokydamas buvo aktyvus ateitininkas, įkūrė skautų grandį, kuri per dvejus metus išaugo iki gausios draugovės. Apsispręsti tapti kunigu padėjo apsilankymas Šiluvoje su draugais, baigus gimnaziją. Grįždamas į namus, pakeliui į geležinkelio stotį, lyg ir išgirdo tylų patarimą: “Būk kunigas”. Ir vaikinas susimąstė, o baigiantis vasarai stojo į Telšių kunigų seminariją. Turėjo gražų, gerą balsą, todėl giedojo bažnytiniame chore, buvo subūręs klierikų oktetą ir jam vadovavo. Pauliaus Jurkaus, kitų žemaičių poetų bei savo kūrybos eilėmis sukūrė daugiau kaip dvidešimčiai dainų melodiją. Rašė eilėraščius, jaunystėje važinėjo motociklu. (”Voruta”, 2011, Nr. 6)

Keliones motociklu daug vėliau paminėjo ir Australijos lietuvis Antanas Kramilius, rašydamas apie savo bičiulystės su Petru Butkumi pradžią:

Per Jo 20 metų kunigystės jubiliejų buvau pasodintas šalia kunigo Butkaus. Susipažįstame. Kunigėlis didžiuojasi, kad yra žemaitis. O iš kur pats, klausia kunigėlis. Zanavykas iš Suvalkijos. A, žinau… Kaip klierikas pravažiavau per Suvalkiją su motociklu. Nė vandens niekas nepasiūlė… (Iš Antano Kramiliaus 2011 m. gegužės 23 d. komentaro portale klaipeda.diena.lt)

1938 metais gavęs kunigystės šventimus, kiek padirbėjęs Telšių mokytojų seminarijos kapelionu, kunigas Petras netrukus buvo paskirtas vikaru į Papilę. Didelę parapiją ten aptarnavo klebonas ir du vikarai. Papilėje Petras Butkus rado plačią veiklą išvysčiusį vikarą kun. Boleslovą Pacevičių, panašių gabumų žmogų - chorvedį, scenos meno režisierių, literatą, sportininką… Abu puikiai sutarė. Po daugelio metų savo autobiografinėje knygoje kunigas Boleslovas apie Petro Butkaus atvykimą Papilėn rašė taip:

Tartum pavasaris visais žiedais būtų pražydęs mūsų parapijoj. Jaunas, dailus kunigėlis, vakarais pravėręs langus, mėgdavęs dainuoti. Jo išlavintas, skambus tenoras bangavo su atgimusia gamta, siekdamas Ventos krantus. O jaunimas susispietęs palangėmis klausydavo jautriai banguojančių melodijų. Jis greit užkariavo jaunimo širdis, ir daina skambėdavo iš visų jaunų krūtinių. (”Žingsniai prieš neviltį”, Toronto, 1980, 209 pusl.)

Papilėje Petras Butkus įsteigė LGSF - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos - sporto klubą (”Žemaičių prietelius”, 1938.10.27). Papilės krepšininkai ir futbolininkai buvo stiprūs varžovai savo konkurentams visame Akmenės krašte.

Tačiau netrukus abu vikarai ėmė prašytis iškeliami kitur. To priežastimi buvo senąjį Papilės kleboną Antaną Šveistrį pakeitęs kun. Pranas Tamošauskas, tiksliau, jo liga - epilepsija, kurios priepuolių naujasis klebonas neprisimindavo ir kaltindavo savo vikarus jį šmeižiant. Prašymas buvo išgirstas.


Julijos Sakaitės saugota nuotrauka su vos įskaitomu jos prierašu apačioje: Petruko išleistuvės, 1939.I

Išlikusioje mažytėje nuotraukėlėje - viena iš kunigo Petro atsisveikinimo su papiliškiais akimirkų. Petrukas - Papilės vikaras kunigas Petras Butkus - už stalo tarp dviejų neatpažintų moterų. Trečioji - Julija Sakaitė. Jos brolis klierikas Aleksandras Sakas - pirmasis iš kairės. Jis į Papilę parvažiavęs Kalėdų atostogoms pas tėvus. Su Petruku buvo pažįstamas nuo Telšių kunigų seminarijos laikų.

Kunigas dešinėje - turbūt Pranciškus Bastakys. Jis - buvęs Šilalės vikaras, prieš mėnesį, 1938 metų gruodį, pakeitęs kunigą Pacevičių.

Kur iš Papilės išvyko Petras Butkus? “Žemaičių prietelius” 1939 m. sausio 5 d. pranešė, kad kunigas P. Butkus skiriamas vikaru į Rietavą. Rietave neužtruko, nes tas pats šaltinis tų pačių metų rugpjūčio 24 d. paskelbė apie Viekšnių (ne Rietavo) vikaro Petro Butkaus paskyrimą Tauragės karo vicekapelionu. Spalio mėnesio žinutėje jis - Tauragės mokytojų seminarijos kapelionas. Regis, ėjo ir Tauragės gimnazijos kapeliono pareigas.

Dar kartą iš “Vorutos” pacituosiu Julių Norkevičių:

Mokiniai jį gerbė, mylėjo, nes buvo linksmas, protingas, dėmesingas, kiekvieną išklausantis. Tada jau pripažintas poetas. Mokiniai jo sukurtas melodijas dainoms “Atskrenda ten aidas, ten nuo pavenčių”, “Kaip obelis, mamyt, palinkus” dainuodavo dažnai kartu su jų autoriumi.

Tauragėje kunigas Petras Butkus bus išbuvęs iki pat Lietuvos sovietinės okupacijos. Juliaus Norkevičiaus žiniomis, 1941 metais bėgdamas nuo rusų, pateko į Soldau koncentracijos stovyklą (”Voruta”, 2011, Nr. 6). Kitas šaltinis - monografija “Tautos Fondas” - rašė kitaip:

Karo metu už lietuvišką veiklą vokiečių buvo suimtas ir kalintas Soldau koncentracijos stovykloje. (Tautos Fondas, Lithuanian National Foundation, Inc., 1943-2002, New York, 2002, 173 pusl.).

Nuo antrosios sovietinės okupacijos traukėsi kartu su bičiuliu Vytautu Gorinu, buvusiu bendramoksliu iš Telšių kunigų seminarijos (Regina Žukienė, Pašatrijos Kirlių dvaro istorija, “Žemaičių saulutė”, 2011.08.26).

Vokietijoje kunigas Petras Butkus studijavo Tiubingeno universitete filosofiją ir lituanistiką, kartu eidamas Roitlingeno lietuvių kolonijos ir Tiubingeno - Roitlingeno lietuvių gimnazijos kapeliono pareigas. O 1949 metais su daugeliu lietuvių karo pabėgėlių išplaukė į tolimą ir egzotišką Australijos žemyną. Australijoje kunigui Petrui teko versti plačią ir gilią vagą - steigė lietuvišką parapiją Sidnėjuje, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, pats leido bei redagavo kultūros laikraštį “Užuovėja”, buvo skautų ir ateitininkų dvasios vadu… Visko nesuminėsi. Ne veltui 1982 metais tapo pirmuoju iš civilių Australijos lietuvių, apdovanotų Britų imperijos medaliu. Jo pastoracinė veikla katalikų bažnyčios 1989 metais buvo įvertinta prelato titulu.


Popiežius Jonas Paulius II sveikina prelatą Petrą Butkų. Šaltinis: Tautos Fondas, Lithuanian National Foundation, Inc., 1943-2002.

Tuo tarpu Petro bičiulis Vytautas Gorinas, įvairių talentų ir sudėtingo likimo žmogus, atsidūręs Amerikoje, 1974 metais išleido dainų plokštelę.


Vytautas Gorinas, Telšių kunigų seminarijos klierikas. Nuotrauka dovanota Aleksandrui Sakui: Aleksai! Pažinau Tave - neužmiršiu! Visad Tavo Vytautas. 1936-XII-27. Tauragė (V. Gorinas buvo tauragiškis).

Toje plokštelėje Vytauto Gorino įdainuota ir Petro Butkaus dainų: “Snaigės”, “Burės”, “Aidas”… Ir, žinoma, “Aras“, išeivių labiausiai pamilta daina:

Kaip aras pašautas ir blaškomas vėjo
Toli nuo Tėvynės randuos.
Tik vieno maldauju, o Viešpatie geras,
Leisk numirt bent Tėvynės laukuos!

Dėl jos tarp bičiulių galėjo prabėgti (girdėjau, kad ir prabėgo) juoda katė. Kas sukomponavo dainos “Aras” muziką? Plokštelėje muzikos autoriumi nurodytas Vytautas Gorinas, o Australijos lietuvių “Skautų Dainorėlyje” (4-toji laida, Melburnas, 1997) - Petras Butkus. Dainos teksto autorystė ginčų nekėlė ir nekelia, tai - Lietuvos karininko Viktoro Šimaičio (1917–1993) kūrinys.

Susirgęs vėžiu, prelatas Petras Butkus pasikvietė ištikimą bičiulį Antaną Kramilių testamentui surašyti. Didžiąją savo turto dalį skyrė Nemakščių bažnyčios statybai. Prašė palaidoti gimtinėje.

Prelatas Petras Butkus mirė Sidnėjuje 1993 metų balandžio 14 dieną. Antanas Kramilius, vykdydamas velionio valią, jo palaikus parvežė į Lietuvą amžinam poilsiui.


Prelato Petro Butkaus (1914-1938-1993) kapas Nemakščių bažnyčios šventoriuje. Autoriaus 2017 metų nuotrauka.

© 2017 Aleksandras Sakas jun.

Rodyk draugams

Kareniotų Sakai

2018-03-31 parašė alsa

Sakai Lietuvos istorijoje žinomi nuo 1413 metų. Vienas iš Horodlės uniją pasirašiusių Vytauto bajorų, priėmusių unijos proga lenkišką Pomiano herbą, buvo Stanislovas Sakas, Dubingių seniūnas, miręs maždaug 1434 metais. Turėjo septynetą sūnų ir tėvonines (paveldimas) valdas Nemenčinėje, Ašmenos pavieto Hruzdove ir Medile. Paveldimų valdų turėjimas Vytauto laikais rodytų jei ne priklausymą Gediminaičių giminei, tai ypatingus nuopelnus (pasak Mykolo Lietuvio, 1550 metais parašiusio traktatą “Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius”, Sakai į didikus iškilo iš arklininkų, pasižymėję karo žygiuose). Pavardė Sakas galėjo būti pravardinės kilmės - taip senovėje kaimuose vadindavo nusikaltimų tyrėjus (nuo sekti).

Apie 150 metų Stanislovo Sako palikuonys priklausė Lietuvos diduomenei, garsėjo plačiomis valdomis ir aukštomis pareigomis, tačiau vartojo ne Sako, bet Sakavičiaus (Sakowicz) pavardę. Be to, XVI amžiuje dvi Sakų giminės šakos ėmė vadintis pagal savo valdas – Nosilovskiais ir Steckovičiais. Ilgainiui giminė prarado įtaką ir dalį turtų, o XIX amžiuje per rusų valdžios perodiškai vykdytas patikras, jei neturėjo bajorystę įrodančių dokumentų, galėjo būti priskirti valstiečių luomui.

Ar kokia nors giminystė sieja senuosius Sakaičius (Sakavičius) ir mano protėvius? Galbūt, tačiau jokių tokios giminystės įrodymų neturime.

Mano senelis Domininkas Sakas savo vaikams buvo pasakojęs, kad esame kilę iš prancūzmečiu (1812 metai) Lietuvoje pasilikusio Napoleono armijos kareivio, prancūzo, pavarde Le Sak.

Šią legendą bandžiau tikrinti DNR testu etninėms šaknims atskleisti. Nors mūsų giminėje pasitaiko vyrų tamsesnės odos ir plaukų, nei įprasta Lietuvoje, tačiau tyrimas jokių prancūziškų genų nerado - esu šimtaprocentinis rytų europietis.

Tą patį byloja ir neseniai (2018 metais) metrikų knygose rasti duomenys - Sakai (ir Sakavičiai) dar iki prancūzmečio gyveno senelio gimtinėje ir jos apylinkėse.

Senelio gimtinė – dabartinės Baltarusijos Astravo rajone esantis Kareniotų (Koreniaty) kaimas, caro laikais priklausęs Vilniaus gubernijos Švenčionių apskrities Kiemeliškių valsčiui ir Svyronių (Sviranki) parapijai.


Rodyklėmis pažymėtos tekste minimos vietovės - Kiemeliškės, Kareniotai, Svyronys bei su šeimos istorija susiję Kliuščionys, Karklinė (panaudotas Jana Seta Map Publishers Ltd, 2006, Aukštaitijos žemėlapio fragmentas).

Svyronių parapijoje ir aplinkui XVIII ir XIX amžių sandūroje gimė, tuokėsi ar mirė ne vienas Sakas (Sakavičius). Paminėsiu tiktai poras, tuo metu gyvenusias Kareniotų kaime: Bartolomiejus Sakas ir Kristina Vaicekavičiūtė, Kazimieras Sakavičius ir Marijona Šamšuraitė, Fabijonas Sakas ir Monika Bakielaitė, Motiejus ir Marijona Sakai…

Be Kazimiero Sakavičiaus metrikų knygose figūruoja ir Kazimieras Sakas, taip pat iš Kareniotų kaimo. Gali būti, kad tai - vienas ir tas pats žmogus, kunigo valia knygose rašytas taip ir anaip (Sak ar Sakowicz).

Kazimieras Sakas - pirmasis protėvių sąraše. Gimęs dar Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) laikais, jis mirė 1846 metais Kareniotų kaime, kur ir palaidotas. Mirties metrikuose parašyta, kad turėjo 80 metų. Paliko žmoną Rozaliją ir sūnų Jokimą iš santuokos su Antanina Buikaite.

Kazimiero sūnaus Jokimo gimimo data nežinoma. Jei jo santuokos metrikai neklaidina, galėjo būti gimęs apie 1816 metus. Keista, bet jo gimimo metrikų to laikotarpio Svyronių bažnyčios knygose neradau.

Svyronyse 1837 metais Jokimas Sakas susituokė su Kotryna Šmataite. Abu, kaip rašoma santuokos metrikuose - iš Kareniotų, tačiau gimusi Kotryna buvo ne šiame, o gretimame Godeliūnų (Hadziłuny) kaime, kur gyveno jos tėvai, valstiečiai Stanislovas ir Marcijona Šmatai.

Jokimui Kotryna pagimdė tris sūnus - Joną, Juozapą ir Simoną. Sunku pasakyti, kas juos augino - mama ar pamotėlė, parvesta į namus po Kotrynos mirties nežinomais mums metais.

Antroji Jokimo Sako žmona buvo Juozapota Kačkonytė. Su ja Jokimas susilaukė dukros Marcijonos. Tad mirties (nuo paralyžiaus) dieną 1868 metų sausį Jokimas paliko žmoną ir keturis vaikus. Palaidotas gimtojo kaimo kapinėse.

Jokimo vyriausias sūnus Jonas, mano prosenelis, tuo metu jau buvo vedęs vyras. Su žmona Ieva Jakubcevičiūte Kareniotuose augino savo vaikus. Neteko vieno jų - Antanėlio. Ir Ieva Sakienė mirė jauna, liko trys vaikai - sūnūs Pranas, Mykolas ir dukra Pranciška. Tai atsitiko 1877 metų pavasarį.

Pranukas gal jau buvo ūgtelėjęs, o Mykoliukas ir Pranutė - dar maži, namuose reikėjo šeimininkės, todėl našliu tapęs Jonas Sakas nedelsdamas ieškojo kitos pačios.

Apie antrąją Jono Sako žmoną Prancišką Olchovičiūtę yra pasakojusi Zuzana Knašienė (1874-1961), savo atmintyje išlaikiusi Sakų giminės senųjų kartų vardus. Pranciška buvusi bajoraite, jos tėvas – meistras Olchovičius, o patėvis – Juzufas Klimovičius. Santuokos metrika daug ką, bet ne bajorystę, patvirtino: 1877 metų gegužės 8 dieną keturiasdešimtmetis našlys Jonas Sakas vedė Prancišką Olchovičiūtę, 26 metų merginą, Kliuščionių kaimo valstietę. Jie sutuokti Kliuščionių bažnyčioje.

Pranciškos šeimyninė laimė buvo labai trumpa. Po metų (1878 metų gegužės 7 dieną) gimė Domininkas, mano senelis. Vos trims mėnesiams praėjus, Pranciška liko našle. Joną Saką nusinešė neišgydoma tais laikais džiova.

Ką išgyveno, kaip vertėsi Pranciška Sakienė viena su savo kūdikiu ir trimis vaikais iš vyro pirmosios santuokos? Jos likimo nežinau.

Apie 1900-uosius metus senelis Domininkas (žinoma, tuomet dar jaunas vaikinas) gyveno jau ne gimtinėje, bet dabartinio Švenčionių rajono Karklinės kaime. Ten buvo nutekėjusi jo mamos sesuo Marijona Olchovičiūtė - Maslianikienė. Kada ir kodėl Domininkas paliko tėvų namus, galime tik spėlioti.

*

Ir apie kitus Sakus iš Kareniotų kaimo žinių nedaug.

Vienas iš mano prosenelio Jono brolių, Simonas Sakas, buvo vedęs Viktoriją Romašaitę, turėjo dukras Apoloniją ir Salomėją. Apolonija mirė vaikystėje (1869 metais). Salomėją minėjo Zuzana Knašienė: Saliūnė turėjusi porą vaikų.

Jono dar vieno brolio Juozapo ir jo netikros sesers Marcijonos jokių pėdsakų neradau. Tiek težinau, kad Marcijonos mama Juozapota Sakienė mirė ir buvo palaidota Svyronyse, ne Kareniotuose.

Pasak Zuzanos Knašienės, Kareniotų kaime gyventi likęs tik Domininko Sako netikras brolis Pranciškus. Galbūt, bet 1909 metais jo ten jau nebuvo. Tų metų Svyronių parapijiečių sąraše (už jį esu dėkingas p. Petrui Kibickiui) tėra vienas vienintelis Sakas iš Kareniotų - 38 metų vyras, nevedęs, vardu Vincentas.

Šio Vincento linija tįsta iki pat Kazimiero Sakavičiaus, minėto straipsnelio pradžioje. Vincento Sako tėvai buvo Petras Sakas ir Marcijona Šamšuraitė. Petro tėvai buvo Mykolas Sakas ir Marijona Vieskaitė. Mykolas buvo Kazimiero Sakavičiaus ir Marijonos Šamšuraitės (taip, vėl Šamšuraitės!) sūnus, vėlesniuose popieriuose rašytas Sako, o ne Sakavičiaus pavarde. Visi jie - Kareniotų gyventojai.

Jei paaiškėtų kad tas Kazimieras Sakavičius ir mano protėvis Kazimieras Sakas buvo vienas ir tas pats žmogus, giminės medį tektų išplėsti. Kareniotų Sakų istorijos pabaiga dar neparašyta.

© 2011-2018 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys:

Šaltinis - Svyronių bažnyčios atitinkamų metų gimimo metrikų knygos kopija familysearch.org portale (jei nenurodyta kitaip)

1816 m. lapkričio 19 d. Svyronių bažnyčioje pakrikštyta Kotryna, valst. Stanislovo ir Marcijonos Šmatų duktė, gimusi Godeliūnų kaime lapkričio 14 d. Krikšto tėvai Juozapas Kačkonis ir Elžbieta Mužylaitė.

1837 m. birželio 6 d. Svyronių bažnyčioje administratorius kun. Bonaventūra Šinskis? sutuokė valstiečius Jokimą Saką (Joachim Sak), 21 metų jaunuolį, ir Kotryną Šmataitę (Katarzyna Szmatowna), 19 metų merginą, abu iš tos pačios parapijos Kareniotų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Kazimiero ir Antaninos Buikaitės Sakų (Kazimierza i Antoniny z Buykow Sakow) sūnų ir valstiečių teisėtų sutuoktinių Stanislovo ir Marijonos Rupenkaitės Semaškų (Stanislawa i Maryany z Rupiankow Siemaszkow) dukterį, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Mykolui Mužylai, Simonui Jakobcevičiui, Martynui Šmatui, Simonui Slikančiui? (Įrašo Svyronių bažnyčios santuokos metrikų knygoje kopija, gauta iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo).

Pastaba: Kodėl Kotrynos Šmataitės tėvais užrašyti Semaškos? Gal raštininkas, žvilgčiodamas į metrikų knygos kitą įrašą, nuo jo nurašė ir dalį pavardžių?

1846 m. sausio 12 d. Kareniotų kaime nuo karštinės mirė valstietis Kazimieras Sakas (pracowity Kazimierz Sak), valstietės Rozalijos Sakienės, likusios našle vyras, sulaukęs 80 metų, Svyronių bažnyčios parapijietis, po savęs palikęs sūnų Jokimą (Joachim). Palaidotas privačiose Kareniotų kapinėse (na mogiłach prywatnych Koreniackich). (Įrašo Svyronių bažnyčios mirties metrikų knygoje kopija, už ją dėkingas ponui Petrui Kibickiui).

1867 m. gegužės 14 d. Svyronių bažnyčioje klebono tėvo Prano Mosevičiaus pakrikštytas kūdikis Antano vardu, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Ievos, gimusios Jakubcevičiūte, Sakų sūnus, gimęs šių 1867 metų gegužės 10 dienos vakarą Kareniotų kaime. Krikštatėviais buvo valstiečiai Jonas Jakubcevičius su Agota, Ignoto Ceikos žmona.

1868 m. sausio 18 d. Kareniotų kaime nuo paralyžiaus mirė valstietis Jokimas Sakas (Иоахим Сак). Likusios našle Juozapotos Kačkonytės (Иозефаты Качкановны) vyras, 59 metų amžiaus, šios Bažnyčios parapijietis, po savęs palikęs sūnus Joną, Juozapą, Simoną ir dukrą Marcijoną. Jo kūną valstiečiai palaidojo privačiose Kareniotų kapinėse.

1870 m. spalio 4 d. Svyronių bažnyčioje klebono kun. Napoleono Kačinskio pakrikštytas kūdikis vardu Mykolas. Valstiečių Jono ir Ievos, gimusios Jakubcevičiūte, Sakų (Ивана и Евы ур. Якубцевичевны Саков) sūnus, gimęs šių metų rugsėjo 23 dieną Kareniotų kaime (Коренятах). Krikšto tėvais buvo Ignotas Ceika su Marijona, Motiejaus Jakubcevičiaus žmona.

1871 m. birželio 22 d. Kareniotų kaime nuo skausmo? (от кольки) mirė vaikas vardu Antanas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Ievos, gimusios Jakubcevičiūte, Sakų 5 metų sūnus. Jo kūną patys valstiečiai privačiose Kareniotų kapinėse palaidojo.

1873 m. rugsėjo 23 d. Svyronių bažnyčioje kun. Kačinskio pakrikštytas kūdikis vardu Pranciška (Францишка). Valstiečių Jono ir Ievos, gimusios Jakubcevičiūte, Sakų (Ивана и Евы ур. Якубцевичевны Саков) duktė, gimusi šių metų rugsėjo 18 dieną Kareniotų kaime (Коренятах). Krikšto tėvais buvo Stanislovas Semaška su mergina Mikalina Ceikaite.

1874 m. gruodžio 1 d. Svyronių bažnyčioje kun. Kačinskio pakrikštytas kūdikis Salomėjos vardu, valstiečių teisėtų sutuoktinių Simono ir Viktorijos, gimusios Romašaite (урожд. Poмашовны), Sakų duktė, gimusi šių metų lapkričio 26 dieną Kareniotų k. Krikšto tėvais buvo Jonas Šmatas su Aleksandra, Jurgio Mužilos žmona.

1876 m. sausio 17 d. Svyronių miestelyje nuo dusulio (от дышка) mirė valstietė Juozapota Sakienė, gim. Kačkonytė, mirusio Jokimo Sako žmona, maždaug 48 m. amžiaus, liko viena dukra Marcijona. Palaidota sausio 19 d. Svyronių kapinėse.

1877 m. kovo 20 d. Kareniotų kaime nuo dusulio mirė valstietė Ieva Sakienė, gimusi Jakubcevičiūte (Ева Сакова, урожд. Якубцевичевна). Likusio našliu Jono Sako žmona, turėjusi apie 30 metų, šios bažnyčios parapijietė, po savęs palikusi sūnus Praną, Mykolą ir dukrą Prancišką. Jos kūną patys valstiečiai palaidojo privačiose Kareniotų kapinėse 22 kovo.

1877 m. gegužės 8 d. Kliuščionių bažnyčioje klebonas kun. Jonas Galičius (Иоан Галич), triskart paskelbęs gegužės 1, 5 ir 8 dienomis, sutuokė valstietį Joną Saką (Иван Сак), 40 metų našlį iš Svyronių parapijos Kareniotų kaimo, su valstiete Pranciška Olchovičiūte (Францишка Ольховичевна), 26 metų netekėjusia iš šios parapijos Kliuščionių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jokimo ir Petronelės gimusios Šmitaite (Иоахима и Петронелии ур. Шмитовны) sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Onos Kovanskos (Николая и Анны ур. Кованской) dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Jonui Jakobcevičiui (Иван Яковцевич), Pranui Klimovičiui (Франц Климович), Tadui Oleškevičiui (Фадей Олешкевич) ir kitiems. (Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo Gardino m. pažyma, 2010.07.13).

Pastaba: Čia Jono Sako motina užrašyta Petronelė Šmitaitė, o 1837 metų santuokos įraše - Kotryna Šmataitė. Gal buvo du Jonai Sakai? Kažin, ar viename kaime tuo pačiu laiku galėjo rastis du skirtingi žmonės, abu - Jonai Sakai, abiejų tėvai - Jokimai Sakai, ir dar vieno motina - Šmataitė, o kito - Šmitaitė. Matyt, vėlesniajame dokumente suklysta užrašant vardą. Todėl remdamasis 1837 metų įrašu į giminės medį Jono Sako motina užrašiau Kotryną Šmataitę.

1878 m. gegužės 14 d. Svyronių bažnyčioje šios bažnyčios klebono kun. N. Kačinskio pakrikštytas kūdikis Dominyko vardu, Kiemeliškių valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Pranciškos iš Liachovičių Sakų sūnus, gimęs šių metų ir mėnesio 7 dieną Kareniotų kaime. Krikšto tėvais buvo Juozapas Šamšura su Aleksandra, Jurgio Mužilos žmona.

1878 m. rugpjūčio 16 d. Kareniotų kaime nuo džiovos mirė valstietis Jonas Sakas, likusios našle Pranciškos vyras 40 metų amžiaus, palikęs iš 1-osios santuokos sūnus Praną ir Mykolą, dukrą Prancišką, iš 2-osios santuokos sūnų Dominyką. Jo kūną patys parapijiečiai palaidojo privačiose šio kaimo kapinėse 18 rugpjūčio.

Rodyk draugams

Protėvių paieškos: Vaškeliai ir Antanėliai

2018-02-11 parašė alsa

Savo močiutės Veronikos tėvus žinojau iš jos 1900 metų santuokos dokumento: Jonas ir Anelė Antanėlytė Vaškeliai.

Šie Vaškeliai nebuvo Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo senbuviai. Girdėjau pasakojant arba metrikų knygose buvau radęs jų keturis vaikus. Nežinojau, kur gimė vyresnieji - Veronika (mano močiutė) ir Mykolas. Jaunesniuosius - Rapolą ir Oną - gandrai atnešė jau į Šeduikius 1890 ir 1892 metais.

Buvo pasakojama, kad po vyro mirties našlė Anelė Vaškelienė ištekėjo antrą kartą ir su mažąja dukra išsikėlė pas naująjį sutuoktinį. Nežinojome nei jo pavardės, nei iš kur jis buvo. Su antruoju vyru Anelė susilaukusi dar trijų dukrų, vėliau tapusių Mikučioniene iš Vilkabrukių (Vyžuonų valsč.), Butiškiene iš Nosvaičių (Užpalių valsč.) ir Emilija Vaškeliene iš Užpalių.

Kuklus Svėdasų bažnyčios metrikų knygų rinkinėlis, paskelbtas portale epaveldas.lt, nieko daugiau apie mūsų Vaškelius ir Antanėlius nesakė. Tiktai 2017 metais, gavęs prieigą prie daugelio kitų Svėdasų knygų (už ką esu dėkingas genealoginių paieškų kolegoms Artūrui Šlapeliui ir Mindaugui Baltuškai), radau ieškomą vardą viename 1843 metų įraše apie Maleišių kaime gimusią Anelę, valstiečių Aleksandro ir Elžbietos Antanėlių dukrą.

Tačiau šios Anelės Antanėlytės amžius nederėjo su pasakojimais apie mūsų prosenelės Anelės tris dukras, pagimdytas jos antroje santuokoje (ne anksčiau 1893 metų). Tam ji paprasčiausiai būtų buvus per sena. Juolab, kitas radinys liudijo tų pačių Antanėlių dukrą Anelę, tik nebe Maleišių, o Šeduikių valstietę, 1866 metais ištekėjus už Klemenso Juzelskio iš Vyžuonų parapijos Vilkabrukių kaimo.

Vieną dieną tas Vilkabrukių vardas pakišo mintį, kad viskas galėjo būti kitaip. Žmonių atmintis neretai daug ką pamiršta ar supainioja. Gal ir mano prosenelės gyvenimas ėjo ne ta tvarka, kaip buvo pasakojama? Gal ji pirmiau buvo išleista už Juzelskio, pagimdė jam Vilkabrukiuose tris dukras, o po jo mirties susituokė su Jonu Vaškeliu, kuris buvo jos ne pirmuoju, bet antruoju vyru? Atsakymo reikėjo ieškoti Vyžuonų bažnyčios metrikų knygose.

Ir, štai, iš Lietuvos valstybinio istorijos archyvo gavau Jono Vaškelio ir našlės Anelės Juzelskienės santuokos Vyžuonų bažnyčioje įrašą!

Dabar galima sudėlioti tikresnį mano prosenelės Anelės gyvenimo vaizdą (apie prosenelį Joną žinau daug mažiau).

*

Anelė Antanėlytė gimė ir augo Maleišiuose. XIX amžiaus viduryje tame kaime gyveno bent kelios Antanėlių (arba Untanėlių) šeimos.

Aleksandrui ir Elžbietai Antanėliams po Anelės ten gimė sūnus Anupras ir dukra Karolina.

Anelės mama Elžbieta Urbonavičiūtė buvo kilusi iš Šeduikių. Kažkas nutiko, kad Elžbieta su šeima grįžo į gimtinę. (Antanėliai Šeduikiuose gyveno iki mirties - tėvas Aleksandras nuo džiovos ten mirė 1878 metais, mama Elžbieta “nuo senatvės” - 1899 metais. Abu palaidoti Svėdasuose).

Šeduikiuose Antanėlių dukra Anelė, 23 metų mergina, 1866-tų lapkritį ištekėjo už 27 metų valstiečio Klemenso Juzelskio. Vyras ją išsivežė į Vyžuonų parapiją, į Vilkabrukių kaimą.

Vilkabrukiuose Juzelskiams gimė ir ten užaugo trys dukros. Vyrui Klemensui mirus, našlė Anelė 1883 metų sausį ištekėjo už Jono Vaškelio iš Užpalių parapijos Degėsių kaimo. Tuokėsi Vyžuonų bažnyčioje.

Kur po santuokos apsigyveno Jonas ir Anelė Vaškeliai - Vilkabrukiuose ar Degėsiuose? Manau, kad Vilkabrukiuose. Ten 1883 ar 1884 metais bus gimusi jų pirmoji dukra - mano močiutė Veronika Vaškelytė. Ne Degėsiuose, nes Užpalių bažnyčios knygose jos gimimo metrikų archyvas nerado.

Dukros iš Anelės pirmosios santuokos buvo išleistos už vyrų. Viena jų - Mikučionienė - liko Vilkabrukiuose (gal tėvo Juzelskio ūkyje?). O Jonas ir Anelė Vaškeliai su vaikais Veronika ir Mykoliuku (bei galbūt jauniausiaja iš Juzelskyčių) apie 1890 metus, kaip kad Anelės tėvai prieš du tris dešimtmečius, grįžo į Šeduikius. Gal Anelės mamai Elžbietai Antanėlienei jau reikėjo priežiūros? Tuo metu iš jos vaikų tik Anelė buvo likusi.

Šeduikiuose Vaškeliams 1890 metų lapkritį gimė sūnus Rapolas. Kitų metų balandį jis mirė (”nuo kosulio”) ir buvo palaidotas Šeduikių kapinaitėse. 1892 metų sausį Vaškeliai neteko ir antrojo sūnaus Mykolo. Jį šešių metukų pražudė vandenė. Tuo laiku Anelė Vaškelienė laukėsi - 1892 metų kovą į pasaulį atėjo dukra Ona.

1900 metais Vaškelių gyvenimas keitėsi. Jų vyresnioji dukra Veronika ištekėjo, ir į namus iš to paties Šeduikių kaimo atėjo žentas Juozapas Dabrega - užkuriu, bet su savo žeme. Manau, kad abu Vaškeliai tuomet buvo gyvi (Svėdasų bažnyčios mirties metrikų knygose jų nėra) ir dar ne karšinčiai, todėl didelės, beveik kasmet Dabregiukais gausėjančios šeimos kasdienybė negalėjo būti nuobodi.

Nuo 1906 metų šeduikiečiai lankė naujai pastatytą Duokiškio bažnyčią. Ten reikėtų ieškoti ir Jono bei Anelės Vaškelių gyvenimo pabaigos datų.

Dukrų iš Anelės pirmosios santuokos likimas man nežinomas.


Veronika Vaškelytė - Dabregienė (dešinėje) su, kaip spėju, viena iš savo seserų Juzelskyčių tarpukario metais.

© 2013-2018 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys:

1846 m. lapkričio 24 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Kanutas Saurimavičius, triskart paskelbęs lapkričio 10, 17 ir 24 dienomis, sutuokė valstiečius Aleksandrą Untanėlį, 22 metų jaunuolį iš Maleišių kaimo, su Elžbieta Urbonavičiūte, 23 metų mergina iš Šeduikių kaimo, abu Svėdasų parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Motiejaus ir Barboros iš Sabalių Untanėlių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Rapolo ir Karolinos iš Vanagų Urbonavičių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Kasparui Žemaičiui, Juozapui Šeduikiui ir daugeliui kitų. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1847 m. rugsėjo 28 d. kun. Jono Arvasevičiaus, Traupėnų vikaro, Svėdasų bažnyčioje pakrikštytas kūdikis Anelės vardu, valstiečių sutuoktinių Aleksandro ir Elžbietos iš Urbonavičių Antanėlių dukra, gimusi šių metų ir mėn. 23 d. Svėdasų parapijos Maleišių kaime. Krikšto tėvai valstiečiai Aleksandras Sabalys ir mergina Eufrozinė Urbonavičiūtė. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1849 m. rugsėjo 11 d. Svėdasų bažnyčioje kunigo Andrejaus Macijausko, šios bažnyčios vikaro, pakrikštytas kūdikis Anupro vardu, valstiečių sutuoktinių Aleksandro ir Elžbietos iš Urbonavičių Antanėlių sūnus, gimęs šių metų rugsėjo 9 dieną paryčiui tos pačios parapijos Maleišių kaime. Krikšto tėvai valstiečiai Anupras Urbonavičius ir Anastazija, Kasparo Žemaičio žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1852 m. rugsėjo 14 d. Svėdasų bažnyčioje kunigo V. [Vincento] Sonulevičiaus, šios bažnyčios vikaro, pakrikštytas kūdikis Karolinos vardu, valstiečių sutuoktinių Aleksandro ir Elžbietos iš Urbonavičių Antanėlių dukra, gimusi šių metų rugsėjo 11 d. tos pačios parapijos Maleišių kaime. Krikšto tėvai valstiečiai Kiprijonas Urbonavičius ir Karolina, Andrejaus Čerškio žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1866 m. lapkričio 20 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Švilpa, triskart paskelbęs 6, 13 ir 20 dienomis, sutuokė Vyžuonų parapijos Vilkabrukių kaimo valstietį Klemensą Juzelskį, 27 metų jaunuolį, su šios parapijos Šeduikių kaimo valstiete Anele Antanėlyte, 20 m. mergina, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Šikšnių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Elžbietos iš Urbonavičių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Antanui Juzelskiui, Jurgiui Buitvydui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1878 m. lapkričio 17 d. Šeduikių kaime mirė Aleksandras Antanėlis nuo džiovos, buvęs kareivis (отставной солдат) 50 metų, paliko žmoną Elžbietą iš Urbonavičių ir dukrą Anelę. Jo kūnas šių metų ir mėnesio 18 dieną kun. Montvilo palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1883 m. sausio 18 d. Vyžuonų bažnyčioje vikaro kun. J. Jakubovskio, triskart iš ambonos paskelbus šių metų sausio 2, 6 ir 9 dienomis žmonėms, susirinkusiems liturgijai, sutuoktas valstietis Jonas Vaškelis, 30 m. jaunuolis iš Užpalių parapijos, valsčiaus ir bendruomenės Degėsių kaimo, su Anele Jozelskiene, 34 m. našle iš Vyžuonų parapijos Vilkabrukių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Izidoriaus ir Veronikos iš Merkių Vaškelių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Elžbietos iš Urbonavičių Untanėlių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Konstantinui Vaškeliui, Kazimierui Balčiūnui ir daugeliui kitų. (Vyžuonų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1890 m. lapkričio 25 d. Svėdasų bažnyčioje vikaro kun. Korsako pakrikštytas kūdikis Rapolo vardu, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės iš Antanėlių Vaškelių sūnus, gimęs šių metų ir mėnesio 18 d. Svėdasų parapijos Šeduikių kaime. Krikštatėviai - valstiečiai Jonas Dobrega su mergina Juozapota Baukaite. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1882-1891 m. gimimo metrikų knyga, 331 v.)

1891 m. balandžio 30 d. Šeduikių k. nuo kosulio mirė vaikas, vardu Rapolas, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės iš Antanėlių Vaškelių sūnus pusės metų amžiaus. Jo kūną šių metų gegužės 3 d. parapijiečiai palaidojo Šeduikių kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1892 m. sausio 30 d. Šeduikių k. nuo vandenės mirė vaikas, vardu Mykolas, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės iš Antanėlių Vaškelių sūnus 6 metų amžiaus. Jo kūną šių metų vasario 1 d. parapijiečiai palaidojo Šeduikių kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1892 m. kovo 3 d. Svėdasų bažnyčioje vikaro kun. Nainio pakrikštytas kūdikis Onos vardu, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės iš Antanėlių Vaškelių duktė, gimusi šių metų vasario 29 d. Svėdasų parapijos Šeduikių kaime. Krikštatėviai - valstiečiai Julijonas Svirka su Juozapota, Juozapo Butkevičiaus žmona. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1891-1897 m. gimimo metrikų knyga, 40 v.)

1899 m. vasario 16 d. Šeduikių kaime mirė Elžbieta Rapolo d. iš Urbonavičių Antanėlienė nuo senatvės, Alotų valsčiaus valstietė mirusio Aleksandro žmona 86 metų amžiaus, paliko dukrą Anelę. Jos kūnas šių metų ir mėnesio 19 dieną kun. Nainio palaidotas Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1900 m. vasario 20 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Vincentas Velžys, triskart paskelbęs vasario mėnesio 6, 13 ir 20 dienomis, sutuokė Alotų valsčiaus valstietį Juozapą Dobregą, 29 metų viengungį, su Alotų valsčiaus valstiete Veronika Vaškelyte, 17 metų mergina, abu iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos, gimusios Repšyte, Dobregų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės, gimusios Antanėlyte, Vaškelių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Petrui Pernavui, Antanui Pajėdai ir kitiems. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1898-1920 m. santuokos metrikų knyga, 39 v.)

Rodyk draugams

Urbanavičiai iš Martinčiūnų

2018-01-06 parašė alsa

Mano močiutės Veronikos sesuo Ona Vaškelytė gimė 1892 metais Svėdasų parapijos Šeduikių kaime.

Apie 1913 metus Ona ištekėjo už Antano Urbanavičiaus iš Užpalių parapijos Martinčiūnų kaimo.

Urbanavičiams Martinčiūnuose derėjo sūnūs - Ona jų pagimdė septynis, o dukrą iki jiems lemtingų 1930 metų - tik vieną.

1930 metų pavasarį Antanas ir Ona Urbanavičiai, matyt, skurdo verčiami, ryžosi emigruoti. Pasiėmę šešis mažuosius vaikus, jie išvyko į Braziliją. Vyresnieji sūnūs - Stasas ir Balys - liko Lietuvoje.


Nuotrauka iš Antano Urbanavičiaus Lietuvos respublikos užsienio paso, išduoto Kaune 1930 m. balandžio 23 d.

1930 metų gegužės 20 dieną Urbanavičiai jau buvo pasiekę San Paulą. Įsidarbino kavos plantacijose. Susilaukė dar dviejų dukrų - taigi, Brazilijoje augino aštuonis vaikus.

Ona portugalų kalbos neišmoko. Dažnai sielvartavo dėl Lietuvoje paliktų vyresniųjų vaikų, kurių nebepamatė.

Urbanavičiai mirė San Paule, Antanas - 1957 metais, Ona - 1968 metų kovą.

Vaikai

Antano ir Onos Urbanavičių vaikai - mano mamos pusbroliai ir pusseserės.

Staso (Stasio?) Urbonavičiaus gyvenimas ir likimas man nežinomas.

Kitas iš likusiųjų Lietuvoje - Boleslovas Urbanavičius, gimęs 1914 metais, gyvendamas Kamajėlių dvare, vedė Bronislavą Kvedaraitę iš tos pačios Kamajų parapijos Rudbalio kaimo. Santuokai reikėjo Panevėžio vyskupo dispenso, nes sūnus Juozas jau beldėsi į šį pasaulį. Kol gavo dispensą, Juozukas gimė, o po keturių dienų - 1937 m. birželio 23 d. - buvo sutuokti jo tėvai. Dėl šių aplinkybių jaunavedžių santykiai su giminėmis galėjo būti pašliję, ir santuoką liudijo ne artimieji, bet Kamajų bažnyčios zakristijonas Jurgis Judikevičius ir vargonininkas Adolfas Burakauskas.

Per 1942 metų gyventojų surašymą Balys su šeima - žmona Brone, sūnumi Juozu, dukra Julija ir uošve Angele Kvedariene - jau gyveno Jaurų vienkiemyje (Jonas Šedys, “Kamajų valsčiaus ūkininkų šeimos”, Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras).

Žinių apie Brazilijon išvykusius Urbanavičius radau portale geni.com (iš ten ir nuotraukos) ir susisiekęs su Antano ir Onos anūke Elena Urbanavicius Marques.


Jonas Urbanavičius (João Urbanavicius) gimė 1921 metais. Brazilijoje jis vedė Leopoldiną Ayres, gimusią 1923 metais. Juodviejų sūnus - Valdemiras. Jonas liko našliu po Leopoldinos mirties 1978 metais.


Branys Urbanavičius gimė 1922 metais. Brazilijoje jis vedė lietuvaitę Aldoną Lauciutę, gimusią 1923 metais Šiauliuose, Kazio ir Marijonos Laucių šeimoje. Branys ir Aldona Urbanavičiai susilaukė sūnaus (jo vardo nežinau) ir dukros Elenos (Elena Urbanavicius Marques).


2006 metais Branys su žmona Aldona lankėsi Lietuvoje.

Aldona Urbanavičienė mirė 2009 metais Paranos valstijos sostinėje Kuritiboje (Curitiba). Turbūt, ir Branio amžinojo poilsio vieta ten pat - jis mirė 2013 metais.

Vladas Urbanavičius gimė tais pačiais 1922 metais, kaip ir Branys (nežinau, ar jiedu dvyniai).

Leonas Urbanavičius gimė 1925 metais. Brazilijoje jis buvo vedęs, turėjo vaiką, mirė anksčiau už žmoną. Palaidotas nedideliame Botukatu (Botucatu) mieste San Paulo valstijoje. Jo nuotraukos neturiu.


Pranė Urbanavičiūtė (Prane Urbanavicius) gimė 1927 metais. Mirė 2013 metais San Žose dos Kampose (São José dos Campos), Vilniaus dydžio mieste San Paulo valstijoje.


Jurgis Urbanavičius (Jorge Urbanavicius) gimė 1929 metais. Brazilijoje jis su žmona Estefanija susilaukė sūnaus ir dukros Barbosos (gal Barboros?). Jurgis mirė apie 2011 metus.

O Felicija ir Amelija - Brazilijoje gimusios Antano ir Onos Urbanavičių dukros. Felicija (Felicia Urbanavicius) jau mirusi. Amelija (Amelia Urbanavicius) - dabar likusi vienintelė gyva iš Urbanavičių vaikų. Jai - 80 metų.

© 2017 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (epaveldas.lt):

1892 m. kovo 3 d. Svėdasų bažnyčioje vikaro kun. Nainio pakrikštytas kūdikis Onos vardu, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės iš Antanėlių Vaškelių duktė, gimusi šių metų vasario 29 d. Svėdasų parapijos Šeduikių kaime. Krikštatėviai - valstiečiai Julijonas Svirka su Juozapota, Juozapo Butkevičiaus žmona. (Svėdasų RKB 1891-1897 m. gimimo metrikų knyga)

1937 m. birželio 23 d.
sulig Panevėžio vyskupo dispenso N 3142 Kamajų bažnyčioje klebonas kun. J. Kriščiūnas palaimino moterystės ryšį Boleslovo Urbanavičiaus, nevedusio, žemdirbio, gyv. Kamajėlių dvare Kamajų parapijos ir valsčiaus, gim. 1914 m. vasario 16 d., ir Bronislavos Kvedaraitės, mergaitės, žemdirbės, gyv. Rudbalio kaime Kamajų parapijos ir valsčiaus, gim. 1913 m. rugsėjo 4 d. Jaunojo tėvai: Antanas Urbanavičius ir Ona Vaškelytė, jaunosios tėvai: Vladislovas Kvedaras ir Angelė Petkūnaitė. Liudytojai: Jurgis Judikevičius ir Adolfas Burakauskas. (Kamajų RKB 1930-1940 m. santuokos metrikų knyga)

Rodyk draugams

Antanas Dabrega (1863-1916) ir jo vaikai

2017-12-24 parašė alsa

Aleksandro ir Rozalijos Dabregų sūnus Antanas, 1863 metais gimęs ir augęs Svėdasų parapijos Šeduikių kaime, gyveno ant valako žemės šalia Šeduikių, Pamaleišio kaime. Dalyvavo rusų ir japonų 1904-1905 metų kare. Pasakodavo apie kovas prie Port Artūro, kur rusai skaudžiai pralaimėjo.

Buvo vedęs Oną Vilutytę, turėjo sūnų Joną, dukras Eleną ir Verutę. Senatvės nesulaukė, mirė, kaip ir jo vyresnysis brolis Jonas, 1916 metais. Našlė Ona Dabregienė liko su mažais vaikais.

Tie vaikai - mano mamos pusbrolis ir pusseserės - užaugo Pamaleišyje.

Jonas Dabrega gimė 1906 metais. 1932 metais vedė Eleną Jančytę iš to paties Svėdasų valsčiaus Naujikių (Naujikų) kaimo (geni.com duomenimis, Elena buvo gimusi Rimdžių kaime). Jonas ir Elena Dabregos nugyveno netrumpą gyvenimą. Turėjo sodybą Kėpiuose netoli Užpalių, kur ir mirė - Jonas 1983 metais, būdamas 77-erių, ir jo žmona Elena 2002 metais, sulaukusi 89-erių. Palaidoti Užpalių kapinėse. Juodviejų vaikai - Juozas Dabrega iš Obelių ir dukros Albina Vilimienė ir Genė Kurmienė.

Apie Antano ir Onos Dabregų dukrą Eleną (po santuokos - Žilienę) žinių beveik neturiu, tiktai nuotraukų su ja išliko.


Užpaliuose apie 1940 metus. Penkios Aleksandro Dabregos anūkės ir draugė iš Šeduikių. Iš kairės sėdi Verutė Antano d., Pranutė Juozapo d., Elena Antano d., stovi Elena Baukytė, Kazytė Jono d., Elena Juozapo d.

O jauniausioji Antano ir Onos Dabregų duktė Verutė, gimusi 1915 metais, ištekėjo už Juozapo Jakubonio, pokario partizano. Verutei ir jos vyrui skirtas atskiras straipsnelis - Juozapas ir Veronika Dabregaitė Jakuboniai.

© 2014, 2017 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1863 m. gruodžio 7 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Gulbinavičius pakrikštijo kūdikį vardu Antanas valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 1 d. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Rapolas Repšys ir Viktorija, Mykolo Merkio žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga iš Artūro Šlapelio ir Mindaugo Baltuškos rinkinių)

1932 m. gegužės 4 d. su Panevėžio Vyskupo dispensu nuo užsakų ir neatradus kliūčių, Svėdasų bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. Mickevičius abiems pusėms išreiškus sutikimą palaimino moterystės ryšį Jono Dabregos jaunikaičio žemdirbio Pamaleišių sodžiaus Duokiškio parapijos Svėdasų valsčiaus 24 metų ir Elenos Jančytės žemdirbės Naujikų sodžiaus Svėdasų parapijos ir valsčiaus 19 metų. Jaunojo tėvai: Antanas Dabrega ir Ona Vilutytė. Jaunosios tėvai: Mykolas Jančys ir Ona Pajarskaitė. Liudytojai: Kazys Jančys ir Antanas Vigelis. (Svėdasų RKB santuokų knygos lapo kopija, gauta iš inž. Arturo Šlapelio).

Rodyk draugams

Veronika Vaškelytė - Dabregienė

2017-09-26 parašė alsa

Veronika Vaškelytė - Dabregienė - mano močiutė, mamos mama. Jos tėvai - Jonas Vaškelis ir Anelė Antanėlytė. Močiutės Veronikos gimimo metrikų neturime. Nežinome tikslios jos gimimo datos ir vietos.

Veronikos Dabregienės kapo paminkle užrašyta: 1885-1940. Tačiau skaičiuodami pagal santuokos metrikoje nurodytą amžių, gautume kitus gimimo metus.


1900 m. vasario 20 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Vincentas Velžys, triskart paskelbęs vasario mėnesio 6, 13 ir 20 dienomis, sutuokė Alotų valsčiaus valstietį Juozapą Dobregą, 29 metų viengungį, su Alotų valsčiaus valstiete Veronika Vaškelyte, 17 metų mergina, abu iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos, gimusios Repšyte, Dobregų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės, gimusios Antanėlyte, Vaškelių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Petrui Pernavui, Antanui Pajėdai ir kitiems. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1898-1920 m. santuokos metrikų knyga, 39 v.)

Jeigu Veronikos, išleidžiamos už gerokai vyresnio vyro, šiek tiek nepasendino, tai ji turėjo būti gimusi apie 1883 metus. To ir vėlesnio laikotarpio Svėdasų bažnyčios gimimo metrikų knygose Veronikos Vaškelytės nėra (kaip ir jos broliuko Mykolo, gimusio maždaug 1886 metais). Iš to sektų, kad ji gimė kitoje, ne Svėdasų, parapijoje, taigi, ne Šeduikiuose, kur Vaškeliai bus apsigyvenę tik apie 1890 metus.

Šiaip ar taip, Veronika su broliu Mykolu augo Šeduikiuose. Čia gimė jos brolis Rapolas (1890) ir sesuo Ona (1892). Čia, Šeduikių kapinaitėse, palaidoti abu broliukai, mirę pamečiui, Rapolas - 1891, o Mykolas - 1892 metais.

Vaškeliai nebeturėjo sūnų, ir, Veronikai ištekėjus, žentas Juozapas Dabrega (mano senelis) atėjo užkuriu į Vaškelių namus.

Onutė Vitonienė po daugelio metų sakė Juozapą atėjus “ant tos pačios Dabregų žemės”, kitaip tariant, su savo žeme. Buvo jos nemažai - virš 20 ha.

Ištekėjusi labai jauna, Veronika gimdė vaikus vieną po kito bemaž kasmet, išskyrus tą tarpą, kai vyras Juozapas 1904 metais buvo paimtas caro kariuomenėn japonų mušti (kautynėse sudalyvauti jam neteko - kol nuvežė prie Ramiojo vandenyno, karas baigėsi). Veronika gimdė 11 kartų, pagimdė 13 vaikų (dukart dvynukus), kurių išgyveno aštuoni (Emilija, Jonas, Uršulė, Jurgis, Ona, Pranutė, Elena, Marytė).

Labiau nei visi karai Veroniką ir kitus šeduikiečius palietė prieš pat pirmąjį pasaulinį karą, 1913 metais, kaimą sudeginęs žaibo sukeltas gaisras. Ši nelaimė paskatino Šeduikių ūkininkus greičiau skirstytis į vienkiemius - “trobos vis reikės statyt, ar sodžiuj, ar vienkiemyj” (”Lietuvos žinios”, 1913 m. rugpjūčio 1 d.).


Veronika Vaškelytė - Dabregienė Šeduikiuose prie savo namų.

Naujoje didelėje sodyboje Dabregos gyveno iki gyvenimo pabaigos. Duonos ir darbo netrūko, kaip ir graudžių išsiskyrimo ašarų…Vieną po kitos tekino dukras, Emiliją - į gretimus Tadauskus, Uršulę toliau - į Davainius. Jurgiui išpirko šipkortę į Argentiną, ir 1930 metais jis visam laikui atsisveikino su gimtine ir mylimais tėveliais, broliu ir seserimis. Elena jau nuo 1929 metų į namus begrįždavo atostogoms iš mokslų.

Po Juozapo Dabregos mirties (1936 metais) Šeduikius paliko už vyrų išleistos dukros Pranutė, Onutė. Ūkį perėmė sūnus Jonas, iš Juodonių atitekėjo marti Onutė, ir dar dukra Marytė nebuvo išskridusi iš namų. Galėjo pasidžiaugti anūkais, atlankančiais močiutę iš Tadauskų ar Davainių, ir čia pat bėginėjančia Jono Elyte…

Veronika Dabregienė mirė 1940 metais, nesulaukusi nė šešiasdešimties. Palaidota prie vyro Duokiškio kapinėse, gražioje vietoje tarp Uosinto ir Bedugnio ežerų.


Juozapo ir Veronikos Dabregų kapas Duokiškyje. 2012 metų nuotrauka.

© 2013, 2017 Aleksandras Sakas

Rodyk draugams